Visi nauji namai, daugiabučiai ir kiti statininiai nuo rudens turės būti atsparesni ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams. Specialistai paaiškina, ar dėl to gali kisti ir būsto kaina.
Smarkūs lietūs ir dėl jų kylantys poplūdžiai, stiprūs vėjai, kruša, sausros ir kiti pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai pridaro vis daugiau nuostolių.
Todėl, pasak Aplinkos ministerijos atstovų, buvo reikalinga priimti naują statybos techninį reglamentą.
Šiame dokumente atnaujintos Lietuvos klimato normos. Todėl esą projektuojami statiniai dabar bus atsparesni hidrometeorologiniams reiškiniams.
Pokyčiai svarbūs visiems statiniams
Aplinkos ministerijos Statybos politikos grupės patarėjas Rimantas Dobrovolskis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad atnaujintas techninis reglamentas aktualus visiems statiniams, pavyzdžiui, statant individualų namų ar daugiabutį.
„Naujajame reglamente pateikti klimato duomenys bus naudojami teritorijų planavimui, statinių projektavimui, jų konstrukcijoms, šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitoms inžinerinėms sistemoms, vandentiekio bei elektros perdavimo linijoms projektuoti, statinių orientacijai nustatyti, jų gyvavimo trukmei apskaičiuoti ir statybos produktams įvertinti“, – paaiškino R. Dobrovolskis.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje išaugo net 1,2 laipsnio.
Štai 1961–1990 m. siekė 6,2 laipsnio, o 1991–2020 m. – jau 7,4 laipsnio.
„Nors vidutinis metinis kritulių kiekis išaugo nežymiai (3 proc.), nuo 675 iki 695 mm, tačiau daugėja atvejų, kai per labai trumpą laiką iškrenta gausių kritulių.
Maksimalus grunto įšalimo gylis, galimas vieną kartą per 50 metų, Vilniuje sumažėjo nuo 170 iki 124 cm, o Biržuose nuo 154 iki 99 cm. Į šiuos duomenis reikės atsižvelgti rengiant statinių projektus“, – kalbėjo R. Dobrovolskis.
Pastatai pabrangtų?
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas sako, kad po ankstesniojo statybų techninio reglamento patvirtinimo praėjo jau kone trys dešimtmečiai. Todėl pokyčiai, pašnekovo manymu, logiški.
„Akivaizdu, kad sparčiai kintantis klimatas kelia naujus iššūkius ir reikalavimus, todėl logiška, kad dabar galiosiančios normos bus paremtos jau gerokai objektyvesniais – 1991–2020 metų – pirminiais aplinkos duomenimis“, – kalbėjo A. Pliučas.
Tuo metu inžinerijos ir architektūros bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas Liudas Zalunskis antrina ir sako, kad minėti pakeitimai buvo laukti ilgą laiką.
„Ekspertai, projektuotojai, statytojai jau kuris laikas pastebi klimato kaitos sukeltų padarinių įtaką. Visgi iki šiol reikiamus sprendimus galėdavo priimti tik remdamiesi stebėsena paremtais gerosios praktikos pavyzdžiais.
Tokių veiksnių, kaip karščio salos efektas, tropinės naktys, ekstremalūs kritulių kiekiai, įtaką dabar bus lengviau mažinti, kai turime atnaujintus stebėsenos duomenis, t.y. pamatinius projektavimo duomenis „Statybinėje klimatologijoje“, – vertino L. Zalunskis.
Klimato pokyčiai, pasak bendrovės vadovo, neabejotišnai daro įtaką ne tik statyboms, bet ir projektavimo darbams, sąmatai.
„Gamta visuomet kažką duoda, kažką atima. Tarkime, mažėja įšalo gylis, tačiau turime intensyvesnį kritulių režimą. Lyg ir galima būtų kloti vamzdynus sekliau, taupant žemės darbus. Tačiau reikalinga numatyti didesnius diametrus ar kitas papildomas priemones, siekiant suvaldyti vis dažniau pasikartojančius liūčių pikus, o tai sistemą išbrangina.
Be to, nors žiemos trumpesnės, sniego turime, atrodo, mažiau, tačiau kritulių maksimumai, vertinant periodiškumą, yra netgi didesni, tad tai nesuteikia prielaidų sutaupyti“, – kalbėjo L. Zalunskis.
Pasak jo, didelę įtaką tokie pakeitimai turės vandentiekio ir nuotekų šalinimo, ypač vadens surinkimo, drenažo, sprendimams.
„Atnaujinti įšalų gyliai sumažins žemės darbų kiekius, nes darbai, kuriems taikomas įšalo reikalavimas, galės būti atliekami sekliau. Pavyzdžiui, pagal naują normą įšalo gylis Kauno mieste apie 30 proc. mažesnis, nei buvo reglamentuota iki šiol.
Kalbant apie statinių konstrukcijas, priklausomai nuo vietovės, gali mažėti pamatų įrengimo kaina dėl mažesnių įšalo gylių, bet tai daugiausia palies nesudėtingus statinius“, – apie pokyčius kalbėjo bendrovės atstovas.
Taip pat gana didelę reikšmę, pasak specialisto, nauji pakeitimai turės pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms.
„Šių sistemų sprendiniai geriau atlieps realias klimato sąlygas, o tai, bendruoju atveju, turėtų mažinti medžiagų kiekius. Tačiau bendrai pastatų kainai įtaka nebus ženkli.
<…> Reglamentas yra ilgai lauktas ir vertingas statybos sektoriui, tačiau jo nauda bus jaučiama tik atitinkamai atnaujinus ir susijusius teisės aktus“, – teigė L. Zalunskis.
Aplinkos ministerijos atstovai taip pat žada, kad esą numatyti pakeitimai neturėtų daryti reikšmingos įtakos statyinių sąmatoms.
Statybos techninis reglamentas įsigaliojo nuo šių metų spalio 1 d.
