Respublikinė Šiaulių ligoninei (RŠL) trūksta net 72 įvairių sričių gydytojų. Tiesa, įstaigos vadovas Mindaugas Pauliukas ramina, kad dėl to darbas tikrai nestoja. Negana to, jis primena, kad tokia situacija – daugelio ne tik rajoninių, bet jau ir regiono lygio ligoninių realybė.
Įstaigos direktorius teigė, kad gydytojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje yra didžiulis trūkumas, tad ne išimtis – ir jo vadovaujama ligoninė.
„Šiandien pas mus dirba 2319 darbuotojų, iš jų 417 yra gydytojai. Turime TOP 9 specialybių sąrašas, kurių specialistų labiausiai trūksta. Mielai priimtume 9 gydytojus psichiatrus, 8 anesteziologus-reanimatologus, 5 skubios medicinos pagalbos gydytojus, 4 kardiologus, 5 neurologus, 5 traumatologus.
Jei žiūrėtume pagal etatų skaičių, tai pasakome garsiai, kad 72 gydytojus pagal trūkstamus etatus tikrai įdarbintume. Esame rezidentūros bazė, atvažiuoja studentai, ją ir apmokame, bet kaip respublikinei ligoninei tai išties yra nemažas trūkumas“, – pripažino M. Pauliukas.
Nepaisant to, jis džiaugėsi arti trečdalio įstaigoje dirbančių gydytojų yra jauni specialistai.
„131 yra jauni specialistai iki 35 m. amžiaus, aišku, yra ir vyresnio amžiaus žmonių, matyt, ta kaita natūrali. Džiaugiamės, kad praeitais metais virš 50 jaunų specialistų pasirinko mūsų ligoninę“, – pastebėjo RŠL vadovas.
Gydytojus nuvilioja mažesni rajonai ir privačios įstaigos
Paklaustas, kaip, jo manymu, reikėtų spręsti gydytojų pritraukimo į regionus problemą, M. Pauliukas įvardijo kelis aspektus.
„Vieno vaisto čia nėra, bet vienas iš galimų sprendimų galėtų būti kalbant apie savivaldybes. Dabar turime tokią situacija, kad net ir šalia pat esančios savivaldybės konkuruoja tarpusavyje. Viena pasiūlo 20 tūkst., kita – 60 tūkst. ir turime savotišką paklodės tampymą.
Bet jei žiūrėtume ne atskirus miestus, rajonus, bet kaip regioną kaip vienetą ir kalbėtume apie darbą regione – Šiauliuose, Radviliškyje, Joniškyje, tai galbūt čia būtų efektyvesnis variantas. Dabar realiai kiek besitrauktume gydytojų, aplinkiniai rajonai, norėdami išlikti ar užtikrinti tam tikrą paslaugą stengiasi juos nuvilioti pas save. Ypač privatūs centrai pasiūlo gydytojui sąlygas, kurios viršija mūsų galimybes“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo manymu, dar viena bėda – per tankus ligoninių tinklas.
„Gydytojų trūkumas yra visur, išskyrus universitetines ligonines, kur yra daug rezidentų. Bet gal mūsų ligoninių tinklas yra per tankus ir yra norėjimas turėti visų specialybių gydytojus. Nors vis tiek, jei sunkesnis atvejis, pacientai vežami į respublikinę ar jau trečio lygio ligoninę.
Taigi tada didelėse ligoninėse gydytojų krūviai būna gana nemaži ir darbas sunkus, ne vienas gydytojas yra pasakęs, kad man geriau paprasčiau pakonsultuoti mažoje ligoninėje ar privačioje įstaigoje“, – kalbėjo M. Pauliukas.
„Jei žiūrėtume pagal etatų skaičių, tai pasakome garsiai, kad 72 gydytojus pagal trūkstamus etatus tikrai įdarbintume.“
Nepaisant tokio specialistų trūkumo, įstaigos vadovas teigė, kad gydymas nestoja, tačiau tokiu būdu ilgėja planinių paslaugų eilės.
„Štai, pavyzdžiui, daug dermatologų išėję dirbti privačiai, tad konsultacijų eilė tikrai didžiulė. Negalime juk priversti gydytojo dirbti didesniu krūviu ir siūlyti didesnį atlygį. Jie patys pažymi, kad darbas stacionare daug sunkesnis nei privačioje praktikoje. Be abejo, skubiais atvejais dirba priėmimas, žmogui visada bus suteikta pagalba, bet planinės pagalbos prireikia laukti eilėje“, – konstatavo pašnekovas.
Veryga: klausimas „gerai“ išsisprendė
Į tokį kiekį ieškomų specialistų dėmesį atkreipęs Aurelijus Veryga žėrė kritiką ministerijai, kad jai, kaip įstaigos dalininkei, esą toks dalykas atrodo normalus.
„Panašu, kad „gerai“ ten išsisprendė klausimas pasikeitus vadovui…“ – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos susitikime su ministru Arūnu Dulkio replikavo jis.
Paprašyta pakomentuoti tokius teiginius Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad neužimtų etatų skaičius Šiaulių ligoninėje yra panašiame lygyje pastaruosius kelis metus.
„Personalo politika yra įstaigos vadovų rankose, todėl ir matome skirtingą padėtį su medikų pritraukimu skirtingose šalies gydymo įstaigose, priklausomai nuo dedamų pastangų, mikroklimato kolektyve gerinimo, motyvacijos priemonių kūrimo ir diegimo“, – teigiama portalui tv3.lt atsiustame atsakyme.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad kai kurie medikų atstovai vis tik nemato prošvaisčių, kad pavyktų pritraukti daugiau gydytojų į rajonus. Jų manymu, čia nepadės ir reforma.
Gydytojų netrūksta, tačiau pasiskirstę netolygiai
Komentuodamas situaciją dėl medikų trūkumo Arūnas Dulkys priminė, kad jau atnaujinta valstybinio užsakymo komiteto sudėtis, kad jame būtų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos padidintas žmonių skaičius su visai kitais dalyviais.
„Šias metais jau yra padidintas žmonių skaičius, kurie galės studijuoti. Prioritetine sritimi išsirinkome ir tam tikras specialybes, išskirtinai – slaugytojų rengimą. Jei bus matoma, kad norima studijuoti daugiau žmonių, nei numatyta finansavimo vietų, dar tais pačiais metais bus dar padidintas tas skaičius. Tai, manau, konkrečių specialybių klausimas, tą manau, reikia spręsti per taiklesnį užsakymo komiteto užsakymą, o bendras skaičius – per prioritetus“, – kalbėjo jis susitikęs su LVŽS frakcijos atstovais Seime.
„Panašu, kad „gerai“ ten išsisprendė klausimas pasikeitus vadovui…“ – sakė A. Veryga.
SAM priminė, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai medikų paruošiančių Europos Sąjungos (ES) šalių, pirmaujame ir pagal vienam gyventojui tenkančių medikų skaičių.
„Tačiau neužpildytos medikų darbo vietos – vienas labiausiai sveikatos paslaugų teikimo greitį ir paslaugų kokybę bloginančių veiksnių“, – konstatavo ministerija.
Jos vertinimu, Lietuvoje pagrindinė problema – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų. Teigiama, kad šiai problemai spręsti kompleksinių priemonių imasi tiek SAM, tiek universitetai ir gydymo įstaigos.
„Pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose, dažniausiai yra siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla rezidento kilmės krašte arba kai grįžtama dirbti į gydymo įstaigą, kurioje sėkmingai buvo atlikta rezidentūros praktika ir svarbiausia – tinkama įstaigos valdysena bei organizacinė kultūra.
Siekiant užtikrinti mediko pasilikimą (išlaikymą) įstaigoje svarbus saugumo jausmas, priklausymas, pagarba, savęs realizacija, sėkminga integracija į naują vietą tiek darbovietės, tiek geografiniu atžvilgiu“, – komentavo SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
SAM: gydytojus motyvuoja ne vien alga
Priduriama, kad moksliniai tyrimai rodo, kad medikų pasirinkimą, kur dirbti, lemia ne tik finansiniai motyvai ar karjeros perspektyvos didelėje ligoninėje. Itin svarbūs kiti du veiksniai.
„Pirma, jeigu medikas yra kilęs iš regiono, yra didesnė tikimybė, kad jis grįš dirbti į gimtąjį miestą. Dėl to labai svarbus aukštųjų mokyklų, savivaldybių bei pačių gydymo įstaigų vaidmuo ir pastangos šiuos žmones identifikuoti dar jų studijų metu, užmegzti ryšį ir iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas.
Antra, pastebėta, kad specialistas (gydytojas ar slaugytojas) rinksis regiono gydymo įstaigą, jei studijų ar rezidentūros metu joje praleido daugiau laiko. Šiuo tikslu SAM siekia decentralizuoti rezidentūrą, t. y. kad kuo daugiau regiono gydymo įstaigų taptų rezidentūros bazėmis ir turėtų teisę kviesti rezidentus atlikti praktiką“, – aiškina SAM.
Ministerija pridūrė, kad gerinti gydytojų rezidentų darbo sąlygas, reikšmingai prisidės prie jų darbo užmokesčio augimo ir didesnio pasirinkimo praktikai nauji, nuo sausio įsigalioję įstatymų pakeitimai.
Pažymima, kad ypač svarbu, jog kiekviena įstaiga intensyviai ir aktyviai prisidėtų, siekdama pritraukti sveikatos priežiūros specialistus. Įstaigos skatinamos pateikti naudojamas skatinamąsias priemones, kurias įtraukiamos į suvestinę ir talpinamos SAM tinklalapyje.
Rajonuose trūkstant medikų, Dulkys kaltina ligoninių vadovus: nereikia laukti, kad kažkas autobusais specialistus atveš:
