Ekonomistai žada, kad šiemet gyvensime geriau. Dar labiau mažės infliacija, o tai įvertinę centriniai bankai turėtų sumažinti ir palūkanų normas. Taip pat atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Vis tik neatmetamas ir blogesnis scenarijus, kurį gali lemti geopolitiniai procesai ar ekonominės politikos klaidos.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.
Atlyginimai augs sparčiau nei kainos
N. Mačiulis tikino, kad pernai Lietuva išvengė nuosmukio.
„Akivaizdu, kad praėję metai buvo geresni nei kaimyninėms šalims. Šiemet Lietuvos BVP augimo prognozę didiname iki 1,8 procento, o kitų metų – iki 2,5 procento. Taip pat šių metų infliacijos prognozė mažinama iki 1,5 procento, o vidutinis darbo užmokestis turėtų augti iki 8,5 procento.
Po ilgokos pertraukos matome šviesėjantį horizontą – atsigauna pasaulinė prekių paklausa, stabilizavosi eksporto užsakymai, pagerėjo verslo lūkesčiai. Realus darbo užmokestis praėjusių metų pabaigoje pasiekė naują rekordą – gyventojai susigražino infliacijos šuolio metu prarastą perkamąją galią. Šis procesas tęsis ir šiemet, atlyginimų augimas bus kelis kartus spartesnis už kainų augimą“, – prognozavo ekonomistas.
Taip pat jis žadėjo, kad būstas šių metų pabaigoje taps įperkamas vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
„Augs ir žmonių išlaidos būsto įrengimui, kurios buvo ženkliai sumažėjo dėl NT stagnacijos. Apskritai gyventojų vartojimas augs dėl augančių atlyginimų ir mažėjančios infliacijos“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto vertinimu šiemet grynoji emigracija išliks teigiama jau šeštus metus iš eilės, bet pernai rekordines aukštumas pasiekęs užimtumas šiemet gali šiek tiek sumažėti dėl neigiamų natūralių demografinių tendencijų.
„Labai žemas nedarbo lygis, sparčiai mažėjanti infliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia turėjo teigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams. Tuo metu verslo nuotaikos išlieka santūresnės, pagrindiniu augimo šaltiniu artimiausiu metu bus ne eksportas, o gyventojų vartojimas bei valstybės skatinamos investicijos“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, pasaulyje šalių ekonominės situacijos skiriasi.
„Pavyzdžiui, Kinija bando įveikti NT krizę. Naujos statybos apimtys sumažėjo 50 proc. Todėl krenta Kinijos eksporto kainos, jos sumažėjusios 10 proc. Tai svarbus defliacinis veiksnys Vakarų valstybėms, kuris gali lemti palūkanų normų mažėjimą.
Kinijos valdžios sektorius padidino biudžeto deficitą, o centrinis bankas įvairiomis priemonėmis bando paskatinti kreditavimą. Praėjusių metų pabaigoje po ilgokos pertraukos vėl buvo fiksuotas būsto paskolų portfelio augimas. Vis tik ekonomikos renesansas išlieka mažai tikėtinas – gyventojų lūkesčiai vis dar istorinėse žemumose, naujų statybų apimtys mažėja, demografinės tendencijos išlieka nepalankios, o ekonominė priešprieša su Vakarų valstybėmis, tikėtina, didės“, – komentavo N. Mačiulis.
Anot jo, JAV ekonomika šiuo metu yra beveik dešimtadaliu didesnė nei buvo 2019 metais.
„Tuo metu Vokietijos ekonomika per penkmetį visai nepaaugo. Ją itin neigiamai paveikė ir prarasti pigūs energijos šaltiniai, ir didesnė Kinijos konkurencija, ypač automobilių rinkoje, ir aukštesnės palūkanų normos. Ši stagnacija turėtų tęstis ir šiemet, bet lūkesčius, investicijas ir vartojimą turėtų pakelti jau artimiausiu metu mažėsiančios palūkanų normos“, – prognozavo ekonomistas.
Palūkanos sumažės balandžio mėnesį
Anot N. Mačiulio, Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas pradės mažinti pavasarį.
„Euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį dar beveik neaugs, o vėliau jos augimą turėtų paskatinti ir atsigaunanti pasaulinė prekių paklausa, didėjančios gyventojų realios pajamos ir švelnesnė pinigų politika.
ECB bazines palūkanų normas pradės mažinti šių metų balandį ir per šiuos metus palūkanų normas sumažins net 1,5 procentinio punkto“, – prognozavo ekonomistas.
Pasak jo, ekonomikos perspektyvos didėja, tačiau dvi rizikos gali turėti neigiamų pasekmių, t. y. geopolitiniai reiškiniai ir ekonominės politikos klaidos, pavyzdžiui, jeigu ECB nuspręs nemažinti palūkanų.
