Kiekvienas nori gyventi gražiame ir sutvarkytame būste. Daugelis gyventojų nieko nelaukia ir patys ima remontuoti savo butus. Tačiau tai daryti dažnu atveju jie gali tik su kaimynų leidimu. Jo nepaprašius ar negavus, gyventojams gali tekti mokėti baudas.
Tuo galėjo įsitikinti skaitytojas Tomas. Močiutei norėjęs padėti vilnietis atsidūrė bėdoje. Jis pasakojo, kaip neseniai padėjo močiutei suremontuoti buto balkoną.
„Jis jau buvo labai seniai įstiklintas, todėl viskas ten pradėjo byrėti. Balandžiai balkone jau ėmė sukti lizdus. Todėl balkoną išgrioviau ir iš naujo įstiklinau.
Tačiau praėjusią savaitę močiutė sulaukė laiško iš namo administratoriaus, jie prašo pateikti dokumentus ir leidimus. Tačiau mes apskritai nežinojome, kad norint įstiklinti ir susiremontuoti nuosavą balkoną reikia kažkokių leidimų“, – piktinosi vyras.
Anot jo, namo administratorius, negavęs leidimo, grasina močiutei administracine atsakomybe ir baudomis.
„Kažkokia nesąmonė, juk tą balkoną būtinai reikėjo tvarkyti. Jis atrodė baisiai. Ką mums reikėjo daryti, laukti, kol jis tiesiog nukris? Patys ėmėmės iniciatyvos, remontą atlikome už savo pinigus, nieko neprašėme.
Tačiau panašu, kad už tai, kad sutvarkėme močiutei balkoną, mokėsime baudą. O norėjome jai tik pagerinti būstą“ – piktinosi Tomas.
Kada statybų leidimas yra būtinas?
Vilniaus miesto savivaldybė komentavo, kad laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai yra namo bendrojo naudojimo objektai.
„Daugiabučio namo atveju už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remonto darbų organizavimą yra atsakingas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrijos pirmininkas, Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo ar savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas administratorius“, – vardijo savivaldybė.
Pasak jos, gyventojams leidimų nereikia prašyti, kai remonto metu neketinama keisti pastato išvaizdos, patalpų paskirties, nebus griaunamos laikančiosios sienos, nebus pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos.
Tuo metu anot savivaldybės, balkono įstiklinimui daugiabučiuose reikalingi leidimai, nes keičiasi pastato išvaizda.
„Statinio projektui statybą leidžiančius dokumentus išduoda Savivaldybės meras ar jo įgaliotas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Norint gauti statybos leidimą, specialistas turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, turėtų parengti projektą ir nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo išdavimo. Projektas turi atitikti statybos techninio reglamento reikalavimus“, – komentavo savivaldybė.
Savivaldybė įspėjo, kad jeigu gyventojai remontuos balkoną be leidimo jie gali gauti baudą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.
Gresia baudos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pastebėjo, kad dažnas statybos dalyvis vis dar pamiršta pasirūpinti statybą leidžiančiu dokumentu (SLD), kai jis privalomas, ir pradeda darbus jo neturėdamas.
Tokiam statytojui, kuris atliko darbus be leidimo gali būti surašytas būti savavališkos statybos aktas ir privalomai nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. iki nurodytos datos išardyti atliktus pakeitimus.
Už padarytus pažeidimus statytojui gresia administracinė atsakomybė. Fiziniams asmenims savavališkas statinio paprastasis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 60 iki 1,2 tūkst. eurų.
Savavališkas statinio kapitalinis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 300 iki 3,5 tūkst. eurų.
Kitų statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 1 tūkst. eurų.
Statybos inspekcija informuoja kur prieš pradedant statybos darbus derėtų kreiptis konkrečiu atveju:
- dėl statybos vykdymo teisėtumo griaunant sienas – į namo administratorių arba Statybos inspekciją;
- dėl atitinkamos rūšies statinio projekto parengimo – į projektuotoją;
- dėl parengto statinio projekto ekspertizės – į atestuotas ekspertizės įmones;
- dėl SLD išdavimo – į savivaldybės administraciją;
- dėl pasitikslinimo, kokiai statinio statinių kategorijai (ypatingųjų ar nesudėtingųjų) priskiriamas daugiabutis, kuriame bus griaunamos sienos, – į projektuotoją arba paskirtą namo techninį prižiūrėtoją; šie duomenys taip pat yra Nekilnojamojo turto registre;
- dėl nustatymo, ar daugiabučio gyvenamojo namo siena yra statinio laikančioji / nelaikančioji konstrukcija – į namo techninį prižiūrėtoją, projektuotojus arba ekspertus;
- dėl keliamo triukšmo griaunant sienas – į savivaldybės administraciją, policiją.
Būtina pranešti ir apie triukšmą
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, kad nepaisant, koks remontas, su leidimu ar be jo, bus daugiabutyje atliekamas, kaimynus būtina informuoti apie triukšmą.
„Gyventojai planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Savivaldybei pateikti privalomą pranešimą apie atliekamus darbus galima tik internetu, t. y. užsakant elektroninę paslaugą Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, pranešimai. Pateiktus pranešimus galite matyti viešai Savivaldybės interneto svetainės skiltyje Triukšmo pranešimai“, – komentavo savivaldybė.
Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 15 d. įsakymu nustatė leidžiamą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką, darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.
Triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę bauda gali siekti nuo 80 iki 300 eurų. O jei pažeidimas padaromas dar kartą, bauda siektų nuo 200 iki 400 eurų.
