Svarbiausia Indijos dvasinio mokyto Ošo pamoka: pirmiausia galvokite apie save

Ošo – (tikrasis vardas Rajneesh Chandra Mohan Jain) Gimė 1931 m. gruodžio 11 d., mirė 1990 m. sausio 19 d.) – Indijos dvasinis mokytojas, Ošo meditacinio judėjimo kūrėjas, kuris per savo gyvenimą patarimais, padėjo milijonams žmonių visame pasaulyje.

Svarbiausia Indijos dvasinio mokyto Ošo pamoka: pirmiausia galvokite apie save
| 2018/03/02 14:18 | 4 komentarai | Dvasingumas
Ošo – (tikrasis vardas Rajneesh Chandra Mohan Jain) Gimė 1931 m. gruodžio 11 d., mirė 1990 m. sausio 19 d.) – Indijos dvasinis mokytojas, Ošo meditacinio judėjimo kūrėjas, kuris per savo gyvenimą patarimais, padėjo milijonams žmonių visame pasaulyje.

Kad ir kaip keista bebūtų, svarbiausia Indijos dvasinio mokyto Ošo pamoka ragina pirmiausia galvoti apie save.

Niekas negali nesirūpinti savimi, išskyrus veidmainius. Išsireiškimas “rūpintis savimi” įgavo labai smerkiančias asociacijas, nes religijos tai smerkia. Jie nori, kad jūs rūpintumėtės kitais. Bet kodėl?

Mažas berniukas kalbėjosi su mama. Mama pasakė:

– Niekada nepamiršk, kad reikia padėti kitiems.

Ir vaikas tuomet paklausė:

– Ką tuomet kiti darys?
– Jie padės kitiems žmonėms, – pasakė mama.

Vaikas atsakė:

– Atrodo keistai. Kodėl nepadėjus sau?

Rūpintis savimi natūralu. TAIP, ateina akimirka, kai tu gali pasidalinti rūpinimuosi savimi. Kai tu perpildytas džiaugsmu – gali pasidalinti.

Šią akimirką nelaimingi žmonės padeda kitiems nelaimingiems žmonėms. Ir akli veda kitus, kurie taip pat akli. Kokią tu gali suteikti pagalbą? Tai labai pavojinga idėja, kuri karaliauja amžius.

Žmonėms sako “padėkite vienas kitam”, o patys jie viduje tušti. Jiems sako “mylėk kitus, mylėk kaimynus, mylėk priešus”, bet niekas nesako mylėti pačius save.

Pats svarbiausias – mylėti save taip totaliai, kad ta meilė išeitų iš krantų ir pasiektų kitus. Aš ne prieš dalinimąsi. Bet aš visiškai prieš altruizmą. Aš už tai, kad dalintis. Bet pirmiausiai tu turi turėti kuo pasidalinti. Ir tuomet tu nedarai malonės/paslaugos kitam. Priešingai – žmogus, kuris kažką priima, tave įpareigoja. Tu turi būti dėkingas, nes kitas galėjo atsisakyti tavo pagalbos.

Žmogus turi būti tokiu laimingu, tokiu palaimingu, tokiu tyliu, tokiu patenkintu, kad iš tos pasitenkinimo būsenos jis pradėtų dalintis. Jis tiek turi… Jis, kaip lietaus debesis. Jis pasirengęs išsilyti. Jei patenkintas kitų troškulys, jei patenkintas žemės troškulys – tai antraeilis dalykas. Jei kiekviena individualybė pilna džiaugsmo, šviesos, pilna tylos – ji tuo dalinsis ir niekam jai apie tai nereiks sakyti. Todėl, kad dalintis bus taip džiaugsminga. Atiduoti kažką kitam bus džiaugsmingiau, nei gauti.

Svarbiausia Indijos dvasinio mokyto Ošo pamoka: pirmiausia galvokite apie save
| 2018/03/02 14:18 | 4 komentarai | Dvasingumas
Ošo – (tikrasis vardas Rajneesh Chandra Mohan Jain) Gimė 1931 m. gruodžio 11 d., mirė 1990 m. sausio 19 d.) – Indijos dvasinis mokytojas, Ošo meditacinio judėjimo kūrėjas, kuris per savo gyvenimą patarimais, padėjo milijonams žmonių visame pasaulyje.

Kad ir kaip keista bebūtų, svarbiausia Indijos dvasinio mokyto Ošo pamoka ragina pirmiausia galvoti apie save.

Niekas negali nesirūpinti savimi, išskyrus veidmainius. Išsireiškimas “rūpintis savimi” įgavo labai smerkiančias asociacijas, nes religijos tai smerkia. Jie nori, kad jūs rūpintumėtės kitais. Bet kodėl?

Mažas berniukas kalbėjosi su mama. Mama pasakė:

– Niekada nepamiršk, kad reikia padėti kitiems.

Ir vaikas tuomet paklausė:

– Ką tuomet kiti darys?
– Jie padės kitiems žmonėms, – pasakė mama.

Vaikas atsakė:

– Atrodo keistai. Kodėl nepadėjus sau?

Rūpintis savimi natūralu. TAIP, ateina akimirka, kai tu gali pasidalinti rūpinimuosi savimi. Kai tu perpildytas džiaugsmu – gali pasidalinti.

Šią akimirką nelaimingi žmonės padeda kitiems nelaimingiems žmonėms. Ir akli veda kitus, kurie taip pat akli. Kokią tu gali suteikti pagalbą? Tai labai pavojinga idėja, kuri karaliauja amžius.

Žmonėms sako “padėkite vienas kitam”, o patys jie viduje tušti. Jiems sako “mylėk kitus, mylėk kaimynus, mylėk priešus”, bet niekas nesako mylėti pačius save.

Pats svarbiausias – mylėti save taip totaliai, kad ta meilė išeitų iš krantų ir pasiektų kitus. Aš ne prieš dalinimąsi. Bet aš visiškai prieš altruizmą. Aš už tai, kad dalintis. Bet pirmiausiai tu turi turėti kuo pasidalinti. Ir tuomet tu nedarai malonės/paslaugos kitam. Priešingai – žmogus, kuris kažką priima, tave įpareigoja. Tu turi būti dėkingas, nes kitas galėjo atsisakyti tavo pagalbos.

Žmogus turi būti tokiu laimingu, tokiu palaimingu, tokiu tyliu, tokiu patenkintu, kad iš tos pasitenkinimo būsenos jis pradėtų dalintis. Jis tiek turi… Jis, kaip lietaus debesis. Jis pasirengęs išsilyti. Jei patenkintas kitų troškulys, jei patenkintas žemės troškulys – tai antraeilis dalykas. Jei kiekviena individualybė pilna džiaugsmo, šviesos, pilna tylos – ji tuo dalinsis ir niekam jai apie tai nereiks sakyti. Todėl, kad dalintis bus taip džiaugsminga. Atiduoti kažką kitam bus džiaugsmingiau, nei gauti.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Bet davimo struktūrą reikia keisti. Negalima liepti žmonėms būti altruistais. Jie nelaimingi. Ką jie gali padaryti? Jie akli. Ką jie gali padaryti? Jie gali duoti tik tai, ką turi. Todėl žmonės atiduoda kančias, nelaimes, liūdesį, nerimą kiekvienam, kuris ateina su jais į kontaktą. Tai altruizmas. Aš norėčiau, kad kiekvienas rūpintųsi tik savimi.

Kiekvienas medis rūpinasi tik savimi. Jis atneša vandenį į savo šaknis. Jis atneša sultis į savo šakas, lapus, žiedus, vaisius.. Kai žydi – skleidžia aromatą ir atiduodą jį kiekvienam. Pažįstamam nepažįstamam, žinomam nežinomam… Kai medis pilnas vaisiais – jis dalinasi. Jis atiduoda vaisius. Bet jei tu mokysi medžius rūpintis kitais – medžiai numirs. Panašiai kaip žmonija… vaikščiojantys negyvi.. Kur jie eina? Jie eina link kapo, kad galų gale pailsėtų..

anomalija.lt

Site Footer