Infliacija ne tik brangina mašinas, bet ir didina jų registracijos mokestį. „Regitra“ praneša toliau didinanti lengvųjų automobilių registracijos mokestį. O labiausiai pinigines dėl didėjančio mokesčio teks patuštinti dyzelinių mašinų pirkėjams, kurių Lietuvoje yra daugiausiai.
Šiaulietis Dovydas nusprendė parduoti japonišką 12 metų automobilį. Už 5 tūkst. eurų vertės dyzelinę mašiną „Regitra“ iš naujo šeimininko reikalauja 40 eurų registracijos mokesčio. Jei panaši mašina būtų benzininė, mokestis būtų perpus mažesnis.
„Geriau brangesnius apmokestint galingus lengvus, bet darbui žmonėms reikia, ne iš gero gyvenimo perka didesnes taršesnes mašinas, mokestis kerta per piniginę“, – sako Dovydas.
Registracijos mokestis priklauso nuo degalų ir išmetamo anglies dvideginio kiekio ir pagal įstatymą dėl infliacijos „Regitra“ jį didina. Štai prasidėjus Naujiems metams, „Regitra“ ir vėl padidino mokestį kiek daugiau nei procentu.
„Kiekvienais metais „Regitra“ sausio 9 dieną gauna iš Valstybės duomenų agentūros vartotojų kainų indeksą, pagal jį priskaičiuojamas automobilių registracijos mokestis“, – teigia „Regitros“ atstovas Lukas Vosylius.
Mažiausias 20 eurų benzininio automobilio mokestis šiemet didėja beveik 30 centų, o didžiausias, skirtas taršiausiems dyzeliniams automobiliams, didėja beveik 10 eurų ir siekia jau beveik pusaštunto šimto eurų.
Mokestis yra netobulas
Kad Lietuvoje galiojantis registracijos mokestis, kurio dydis priklauso nuo vidutinio kiekvieno automobilio modelio išmetamų teršalų kiekio, yra netobulas, pripažįsta ir valdančiųjų atstovė konservatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė. Tačiau pakeisti mašinų apmokestinimo per 3 valdymo metus taip ir nesugebėjo ir sako, geriau jau toks mokestis, nei jokio.
„Atšaukti šitą registracijos mokestį irgi nėra prasmės. Tai minimali kartelė, kurią turim ir turėsim, kol nesugebėsim įvesti tikrojo žaliojo mokesčio“, – sako A. Gedvilienė.
Girdėdami tokias valdančiųjų kalbas, opozicijos atstovai vis didėjantį registracijos mokestį peikia kaip nesąžiningą.
„Tai akivaizdus valstybės pasipinigavimas, baudžiamoji akcija labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Žmonės, kurie neturi galimybių įsigyti mažiau taršų, naujesnį, naują automobilį, priversti pirkti senesnius, dėvėtus automobilius ir atitinkamai mokėti taršos mokestį“, – teigia socialdemokratas Linas Jonauskas.
Nepaisant kritikos dėl taršos, lietuviai dyzelinius automobilius ir toliau mėgsta, masiškai perka ir vairuoja. Šiuo metu M1 kategorijos lengvųjų dyzelinių automobilių, Energetikos agentūros duomenimis, Lietuvoje yra daugiausia – per milijoną, benzininių – triskart mažiau, benzininių su dujomis – apie 100 tūkst., hibridinių 70 tūkst, o elektrinių viso labo 11 tūkst.
„Naudotų automobilių rinkoje žmonės mato dyzelį, yra racionalūs, reikia automobilio, kuris viską padarytų ir dar pigiai važiuotų. Nuo seno mėgo dyzelinius ir matome, kad maždaug 2 trečdaliai lengvųjų registruotų automobilių yra dyzeliniai“, – tikina „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Automobilių registracijos mokesčio pernai „Regitra“ surinko beveik 37 mln. eurų už 300 tūkstančius mašinų registracijų. Daugiausiai – už dyzelines mašinas, kurių pernai registravo beveik šimtą tūkst., tai yra dvigubai daugiau negu benzininių.
