Teisėjai niršta: virš šimto jų kreipėsi į teismą dėl jau dešimtmetį nekeliamų algų. Kaltina valdžią neveikimu ir prašo atlyginti padarytą žalą. Mat nuo 2013 jų algos kilo tik simboliškai, o gaunami už darbą pinigai esą neadekvatūs – neproporcingi keliamiems teisėjams reikalavimams, kvalifikacijai ir apribojimams.
Daugelis teisėjų jau pareiškė, kad jei artimiausiu metu valstybė nepakels algų – jie tiesiog paliks darbą. O esą taip pradės byrėti visa teismų veikla, mat teisėjų jau dabar trūksta.
Jolanta ruošiasi savo darbo dienai. Teisėja dirba jau daugiau nei 10 metų, iš jų 8 – Teismo pirmininke. Tačiau ji – viena iš 100 Vilniaus teisėjų, kurie kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl dešimtmetį nekeliamų algų. Teisėjai kaltina valstybę neveikimu, mat jų algos gali būti pakeltos tik įstatymų, o to nėra jau dešimtmetį. Ir sunkų darbą dirbantys teisėjai esą gauna neadekvačias algas.
Pačiai Jolantai, kuri tapo Teismo pirmininke, ir be bylų nagrinėjimo dar ėmė vadovauti 6 regiono apylinkės teismams – algą pakėlė keliais šimtais.
„2100 eurų į rankas. Atlyginimas kito labai neženkliai. Jei aš, būdama teisėja, gavau galbūt kokiais 300 eurų mažiau. Tai apytikriai taip. Tai, kad būtų aiškiau, kaip pavyzdį noriu pateikti ir pasiūlyti prisiminti, kokį atlyginimą gavome maždaug 2008 metais, ir pabandyti įsivaizduoti, kaip iš to atlyginimo mums reikėtų pragyventi šioje ekonominėje aplinkoje, šiandien“, – teigia Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė.
Jolanta sako, kad jei artimiausiu metu valstybė nepakels teisėjams ir jai algos, ji nusivilks mantiją, išeis dirbti kitą darbą, kur galės realizuoti turimas teisines žinias.
„Išeisiu, todėl, kad čia, galima atvirai pasakyti, teisėjai taip pat žmonės, taip pat yra visuomenės dalis, jie taip pat turi šeimas, augina vaikus, turi finansinių įsipareigojimų. Ir atsižvelgiant į tai, kad jie negali papildomai užsidirbti, ieškoti papildomų pajamų ar veiklų, tikrai daugumos jų neliks“, – tvirtina J. Bagdonienė.
Anot Jolantos, net aukščiausių rangų teisėjai uždirba palyginti nedidelius pinigus. Ypač žiūrint į tai, kad kiekvienas teisėjas bylas nagrinėja ir posėdžiams ruošiasi net kai darbo diena pasibaigia ir taip aukoja laiką, kurį galėtų skirti sau ir šeimai.
„Apytikriai apylinkės teismo – žemiausios grandies teismo – teisėjo atlyginimas yra 1800 eurų į rankas. Aukštesnių instancijų teismuose tas atlyginimas didėja labai neženkliai. Turbūt jau buvo viešoj erdvėj pasakyta ne kartą, kad aukščiausios grandies teisėjai, teko girdėti, kad tai ne daugiau kaip 2500 į rankas. Mūsų žiniomis, Latvijoje, Estijoje, teisėjų atlyginimai jau yra dvigubi negu pas mus“, – kalba J. Bagdonienė.
Teisėjų tarybos pirmininkė sako, kad dabar iškilo grėsmė visai teismų sistemai. Ji sako nesuprantanti, kas nagrinės bylas, kai teisėjai masiškai išeidinės iš darbo.
„Dalis teisėjų tiesiog pareiškė, kad jų netenkina nei darbo krūvis, nei užmokestis, ir palieka savo pareigas. Tai pernai tokių turėjo 13, šiandien 1 turim“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
O Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad jau tuoj teisėjų algos turėtų kilti 40 proc. Mat atskiras punktas dėl teisėjų algų numatytas Valstybės tarnybos reformoje, kuri parlamente turėtų būti svarstoma dar šioje sesijoje.
„Vyriausybė savo biudžete yra suplanavus tas lėšas ir, jei Seimas priimtų operatyviai pateiktą įstatymą, ir jau nuo liepos 1 šitos lėšos galėtų būt mokamos tiesiogiai teisėjams“, – tikina E. Dobrowolska.
Tačiau parlamentarė Agnė Širinskienė sako, kad pridėti teisėjų atlyginimų klausimą prie Valstybės tarnybos reformos apskritai buvo klaida.
„Teisėjai nėra valstybės tarnautojai. Ir tikrai siūlėme, kad jeigu bus matoma, kad Seime stringa valstybės reforma, kad teisėjų atlyginimo klausimas būtų atribotas ir sprendžiamas greičiau, nes kad strigs valstybės tarnybos reforma – abejonių nėra“, – sako A. Širinskienė.
„Vyriausybei rengiant šį projektą, buvo tokia žinia, kad jau nuo sausio 1 dienos šių metų turėjo būti priimtas ir įsigaliojęs tas įstatymas. Paskui buvo žinia, kad nuo liepos 1 turi būti įsigaliojęs tas įstatymas ir teisėjams padidinti atlyginimai. Tačiau šiuo metu žiūrint į tai, kaip tai svarstoma Seime, kyla didelis nerimas, kad gal vėl bus bandoma šį klausimą nukelti“, – kalba S. Rudėnaitė.
Pasak Širinskienės, teisėjų atlyginimo kėlimą reikėjo spręsti atskiru teisės aktu. Ir veikiausiai tuomet atlyginimai teisėjams jau būtų pakelti.