Aukštos kainos parduotuvėse verčia gyventojus ieškoti alternatyvų. Dauguma gyventojų pigių prekių ieško kiniškose parduotuvėse. Šiuo metu bene populiariausia yra nauja „Temu“ internetinė parduotuvė. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai pataria atsargiai joje apsipirkinėti, nes gyventojai gali prarasti ir pinigus, ir prekes.
Tuo metu gyventojai dalijosi ir pliusais, ir minusais apsipirkinėdami šioje parduotuvėje.
Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie pigių kiniškų prekių internetinę parduotuvę „Temu“. Gyventojai dalijosi atsiliepimais ir patirtimi apsiperkant šioje parduotuvėje.
„Jau kelis kartus apsipirkau „Temu“, pirkiniais esu patenkinta. Be to, labai greitai ateina siuntos. Daug greičiau palyginus su kitomis kiniškomis internetinėmis parduotuvėmis“, – rašė moteris.
Kita komentatorė jai pritarė.
„Sutaupiau nemažai pinigų ten apsipirkdama. Daugiausiai ieškau prekių vaikams, jos ten kelis kartus pigesnės palyginti su lietuviškomis parduotuvėmis“, – džiaugėsi moteris.
Tačiau kiti žmonės buvo įtaresni. Anot jų, „Temu“ parduotuvė dar nauja, todėl ja pasitikėti nereikėtų.
„Ten prekės gal ir pigios, bet reikėtų atsargiai tokiose parduotuvėse apsipirkinėti. Girdėjau daug blogų atsiliepimų, kad parduotuvė vagia asmens duomenis. Nenoriu, kad mano banko kortelės duomenys kažkam kitam atitektų“, – baiminosi moteris.
Jai pritarė ir kitos moterys.
„Tikrai, reikėtų atsargiai žiūrėti į naujas parduotuves. Kažkada susižavėjusi geromis kainomis iš nežinomos kinų parduotuvės užsisakiau paltą, kurio taip ir negavau. Taigi, 50 eurų teko tiesiog išmesti“, – skundėsi komentatorė.
Todėl dabar ji atsargiai žiūri į nežinomas parduotuves.
„Būtina skaityti komentarus ir nepirkti iš bet ko“, – tikino ji.
Vilioja žemomis kainomis
Įmonė „Nod Baltic“, kuri padeda gyventojams ir įmonėms rūpintis kibernetiniu saugumu atkreipė dėmesį, kad „Temu“ internetinė parduotuvė daugumą ,nuo infliacijos pavargusių gyventojų traukia dėl didžiulės prekių įvairovės ir itin mažų kainų.
„Temu“ yra vakarietiškų prekių ženklų, Kinijos internetinės mažmeninės prekybos „Pingduoduo“ padalinys, suteikiantis pirkėjams galimybę tiesiogiai pirkti iš žinomų pigių Kinijos gamintojų.
„Šioje internetinėje parduotuvėje siūloma žaisti rato sukimo žaidimus ar pakviesti kitus žmones čia apsipirkti ir už tai gauti kreditų, kuriuos galima panaudoti atsiskaitant už pirkinius. Be to, siūlomos tokios mažos kainos, kad pirkėjui žadamas apsipirkimas, tarsi jis būtų milijonierius (angl. Shop like a millionaire).
Visgi šios internetinės parduotuvės daugumos klientų atsiliepimai nėra patys geriausi. Naudotojai dažnai kritikuoja „Temu“ dėl į elektroninio pašto dėžutę atkeliaujančio šlamšto, skundžiasi, kad sunku atgauti pinigus už netikusias prekes, o jos yra žemos kokybės arba apskritai nepasiekia užsakovo)“, – pastebėjo įmonės specialistai.
Kaip išlikti saugiems?
„Nod Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Ramūnas Liubertas teigė, kad matydami įvairiose internetinėse svetainėse pateikiamas reklamas ir elektroniniuose laiškuose siūlomas didžiules nuolaidas, turėtumėme būti atsargūs.
„Sukčiai gali panaudoti tradicinius socialinės inžinerijos metodus, pavyzdžiui, pastebėjus neįtikėtinai gerą pasiūlymą norėsis kuo greičiau įsigyti prekę, tačiau paspaudus ant reklamos skydelio ar aktyvios nuorodos galite būti nukreipti į netikrą svetainę, kurioje sukčiai gali pasisavinti jūsų pateiktus duomenis – nuo asmeninės iki finansinės informacijos, o prekių negausite“, – vieną iš sukčiavimo pavyzdžių pateikė kibernetinio saugumo ekspertas R. Liubertas.
Anot jo, siekiant apsipirkti minimoje internetinėje parduotuvėje, derėtų išlikti budriems ir vadovautis šiais saugos patarimais:
- Niekuomet nespauskite nuorodų nepageidaujamuose (SPAM / šlamšto tipo) elektroniniuose laiškuose ar reklamose;
- Jei norite peržiūrėti pasiūlymą, internetinėje parduotuvėje apsilankykite tiesiogiai naršyklėje suvedę svetainės adresą, o ne spausdami nuorodas;
- Paskyroje neįrašykite savo mokėjimo duomenų;
- Taip pat nustatykite dviejų veiksnių autentifikavimą, kad jūsų paskyra būtų apsaugota ne tik slaptažodžiu;
- Geriau nesusigundykite pasiūlymais, prašančiais įvesti rekomendacijos kodą, ypač socialiniuose tinkluose neva siūlomus žymių žmonių;
- Visuomet atidžiai patikrinkite, ką perkate, kad netektų nusivilti – ieškokite kitų vartotojų atsiliepimų tiek apie internetinę svetainę, tiek apie konkrečią prekę;
- Didžiulės nuolaidos gali būti sukčių pinklės. Patikrinkite internete, ar kas nors yra apie tai paskelbęs;
- Apsipirkinėkite platformos svetainėje, o ne programėlėje;
- Venkite prie internetinės parduotuvės jungtis naudojant socialinių tinklų paskyras ar prijungdami parduotuvę prie kitų internetinių paskyrų;
- Atsiskaitydami naudokite virtualias vienkartines kredito korteles arba „Paypal“, siekiant išvengti žalos, jei jūsų duomenys bus nutekinti;
- Rinkitės pristatymą į pašto skyrių, o ne į savo namus.
Pataria apsipirkti patikimose parduotuvėse
„Swedbank“ Aktyviosios kibernetinės saugos ir atakų imitavimo tarnybos vadovė Erika Vadapalė pastebėjo, kad „Temu“ turi vidutinį patikimumo reitingą pagal „Trustpilot“ ir nemažai vartotojų skundų dėl prekių gražinimo politikos, nekokybiškų prekių ar neatkeliaujančių siuntinių.
„Kadangi platforma veikia už Europos Sąjungos (ES) ribų, ji nebūtinai laikosi ES vartotojų teisių ar duomenų apsaugos nuostatų.
Todėl svarbiausias patarimas yra apsipirkinėti tik gerai žinomose ir ilgesnę veiklos istoriją turinčiose interneto parduotuvėse ar prekybos platformose, kurios yra registruotos Lietuvoje ar kitoje ES šalyje. Taip ne tik galima sumažinti riziką pakliūti į sukčių pinkles, bet ir pasinaudoti ES galiojančia vartotojų apsauga, pavyzdžiui, galimybe grąžinti nepatikusią prekę per tam tikrą laikotarpį ar gauti kompensaciją už sugadintą prekę“, – patarė banko specialistė.
Anot jos, abejotinos reputacijos interneto parduotuvėse rekomenduojame neapsipirkinėti dėl dviejų priežasčių.
„Pirma, gyventojas rizikuoja negauti prekės, už kurią sumokėjo, arba gauti prastesnės kokybės prekę, dėl kurios grąžinimo vėliau kils sunkumų. Antra ir svarbesnė priežastis – tikimybė prarasti kortelės ir kitus asmeninius duomenis, kuriuos vėliau sukčiai panaudoti socialine inžinerija paremtoms atakoms.
Mūsų statistika rodo, kad kai prarandami kortelės duomenys ir sukčiai sugeba išvilioti atitinkamus saugumo ar prisijungimo kodus, gyventojo nuostoliai gali siekti šimtus ar tūkstančius eurų. Taip noras sutaupyti perkant nebrangų daiktą iš nepatikimos interneto parduotuvės virsta brangia pamoka apie saugią elgseną internete“, – atkreipė dėmesį E. Vadapalė.
