„The Times“ šaltiniai britų gynyboje skelbia, kad Rusija greičiausiai susprogdino „Nord Stream“ dujotiekį povandeniniu dronu. Pasak šaltinio, įtariama Rusijos sabotažo ataka prieš „Nord Stream“ dujotiekį buvo „tikriausiai iš anksto apgalvota ir suplanuota“, naudojant sprogstamąjį užtaisą, numestą į jūrą likus kelioms savaitėms iki jo susprogdinimo.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
20:20 | Sakartvele surengtas protestas prieš išaugusią rusų imigraciją
Sakartvelo opozicijos šalininkai trečiadienį protestavo prieš „nekontroliuojamą“ migraciją iš Rusijos, beveik padvigubėjusią nuo tada, kai rusų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie mobilizaciją karui Ukrainoje.
Mojuodami Sakartvelo ir Ukrainos vėliavomis, dešimtys protestuotojų susirinko prie Kazbegio pasienio kontrolės punkto. Šioje vietoje Rusijos piliečiai sieną masiškai kerta nuo praėjusios savaitės, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija.
Mitinge, kurį organizavo provakarietiška opozicinė partija „Droa“, skambėjo Ukrainos himnas ir liaudies dainos.
Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Putinas yra teroristas“ ir „Rusija žudo“.
„Nekontroliuojamas, beprecedentis rusų antplūdis kelia pavojų Sakartvelo saugumui“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena iš mitingo organizatorių Tamar Gvinianidzė.
„Siena turi būti nedelsiant uždaryta, nes Sakartvelo vyriausybė pasirodė esanti nepajėgi suvaldyti migracijos krizės“, – pridūrė ji.
Pasak T. Gvinianidzės, artimiausiomis dienomis prie pasienio kontrolės punkto bus surengtas didesnis masinis mitingas, kuriame bus reikalaujama uždaryti sieną su Rusija.
Trečiadienį su Sakartvelu besiribojančio Rusijos Šiaurės Osetijos regiono valdžia pradėjo riboti galimybes įvažiuoti automobiliu į šią respubliką.
V. Putino žingsnis sukėlė naują išvykimo bangą į Sakartvelą – nedidelę Juodosios jūros valstybę, kur ir taip atvyko daug rusų, vasario 24 dieną Kremliui pasiuntus į Ukrainą savo pajėgas.
Antradienį Sakartvelo vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris pareiškė, kad nuo rugsėjo 21 dienos į šalį kasdien atvykstančių Rusijos piliečių skaičius beveik padvigubėjo ir pasiekė maždaug 10 tūkst. per parą.
Per pirmuosius keturis karo mėnesius beveik 50 tūkst. rusų pabėgo į Sakartvelą, kur jiems leidžiama vienerius metus gyventi be vizos, pranešė šalies statistikos departamentas.
Dar apie 40 tūkst. žmonių per tą patį laikotarpį pabėgo į Armėniją – kitą svarbią kryptį, kur Rusijos piliečiams taip pat netaikomas vizų režimas.
Rusų antplūdis sukėlė nevienareikšmiškus jausmus Sakartvele, kur vis dar gyvi skaudūs prisiminimai apie 2008 metų Rusijos invaziją.
19:55 | „The Times“ šaltiniai britų gynyboje: Rusija tikriausiai susprogdino „Nord Stream“ dujotiekį povandeniniu dronu
„The Times“ šaltiniai britų gynyboje teigia, kad Rusija tikriausiai susprogdino „Nord Stream“ dujotiekį povandeniniu dronu.
Pasak šaltinio, įtariama Rusijos sabotažo ataka prieš „Nord Stream“ dujotiekį buvo „tikriausiai iš anksto apgalvota ir suplanuota“, naudojant sprogstamąjį užtaisą, numestą į jūrą likus kelioms savaitėms iki jo susprogdinimo.
Europos Sąjunga ir NATO didelius sprogimus Baltijos jūroje apibūdino kaip „tyčinį sabotažo veiksmą“, o Lenkija ir Ukraina įvardijo Rusiją kaip kaltininką, net jei tyrimai tęsiasi.
Betoniniai ir plieniniai vamzdynai buvo pažeisti dėl akivaizdžių povandeninių sprogimų, tokių kaip nedidelis žemės drebėjimas, dėl kurių į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos įvyko trys dideli dujų nuotėkiai. Sprogimai įvyko tarptautiniuose vandenyse, vos už Danijos ir Norvegijos teritorijų, o smūginės bangos buvo aptiktos net už 800 mylių.
19:49 | Švedija: penktadienį dėl „Nord Stream“ nuotėkių renkasi JT Saugumo Taryba
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti, kaip įtariama, sabotažo sukeltų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje nuotėkių, trečiadienį informavo Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
„Dabartinė Saugumo Tarybos pirmininkė Prancūzija šiandien mus informavo, kad Rusija paprašė surengti susitikimą dėl „Nord Stream“ nuotėkių ir kad šis susitikimas planuojamas penktadienį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Linde.
19:48 | Maskva: Rusija neišduos užsienio pasų mobilizuojamiems piliečiams
Maskva neišduos užsienio pasų karui Ukrainoje mobilizuojamiems rusams, trečiadienį pranešė valstybės informacinis portalas, tvyrant nuogąstavimams, kad bus ribojamas išvykimas iš šalies, iš kurios jau pabėgo dešimtys tūkstančių žmonių.
„Jei pilietis šaukiamas į karinę tarnybą arba gavo šaukimo [į kariuomenę] laišką, jam bus atsisakyta išduoti pasą“, – skelbiama svetainėje.
Pranešime priduriama, kad asmenys, kuriems bus atsisakyta išduoti šį kelionėms į užsienį reikalingą dokumentą, bus informuojami, kiek laiko bus taikoma tokia priemonė.
Prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją Ukrainoje kariaujančioms Rusijos pajėgoms paremti, dešimtys tūkstančių žmonių pasitraukė į kaimynines šalis, siekdami išvengti šaukimo.
Daugelis baiminasi, kad šaukiamojo amžiaus vyrams bus uždrausta išvykti iš šalies. Pasirodė pranešimų, kad kai kuriems iš jų jau buvo neleista kirsti sienos.
Tik nedidelė dalis rusų turi specialius pasus, suteikiančius galimybę nuvykti į užsienį.
Rusijos piliečiams taip pat išduodamas „vidaus“ pasas – dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pripažįstamas kai kuriose kaimyninėse buvusiose sovietinėse šalyse.
Minėtame portale neminimi jokie šių dokumentų išdavimo apribojimai.
19:15 | Danijos energetikos agentūra: dujotiekiai gali būti tušti iki savaitės pabaigos
Daugiau nei pusė Baltijos jūroje esančių „Nord Stream“ dujotiekių dujų jau nutekėjo į atmosferą, sakė Danijos energetikos agentūros vadovas Kristofferis Bottzauwas.
K. Bottzauwas sakė spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad likęs kiekis turėtų išnykti iki sekmadienio.
Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas anksčiau šiandien sakė, kad prireiks „vienos ar dviejų savaičių“, kol bus galima pradėti apgadintų konstrukcijų patikrinimus.
19:03 | Ukraina teigia atpažinusi Rusijos karius, kurie galėjo šaudyti į civilius automobilius Kyjivo srityje
Ukrainos valdžia teigia atpažinusi penkis Rusijos karius, kurie tariamai šaudė į civilius automobilius Kyjivo srityje pirmosiomis karo dienomis, skelbia „The Guardian“.
Ukrainos tyrėjų surinktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad Rusijos daliniai šaudo į civilius automobilius keliuose prie pat Hostomelio, miesto į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo.
Viename iš klipų automobilis užsidega, kai jį apšaudė priešais esančiame miške dislokuoti kariai. Pasak Ukrainos nacionalinių policijos pajėgų vadovo Ihoro Klymenko, automobilio vairuotojas žuvo.
I. Klymenko sakė, kad rusų kariai šaudė taip, lyg būtų „safaryje“. Pasak jo, viename iš patikrintų automobilių buvo 178 kulkų skylės.
Rusijos kariai kaltinami nužudę penkis žmones ir sužeidę dar šešis, kurie vasario 25 d., praėjus dienai po Rusijos įsiveržimo, bandė pabėgti iš Hostomelio. Kelio ruože iš viso žuvo 11 žmonių, o 14 buvo sužeista, teigia Ukrainos pareigūnai.
Ukrainos saugumo tarnybos pareiškime teigiama, kad apkaltinti Rusijos kariai per šešias valandas apšaudė 12 automobilių. Pasak saugumo tarnybų, trys iš penkių nustatytų vyrų davė įsakymą šaudyti į transporto priemones.
18:55 | Zelenskis kalbėjosi su JK premjere
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Liz Truss telefonu kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pabrėžė, kad JK niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti dalį Ukrainos, pranešė L. Truss atstovai.
„Premjerė šią popietę kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu, norėdama pabrėžti JK tvirtą paramą Ukrainai.
L. Truss aiškiai pasakė, kad JK niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti suverenią teritoriją. Ji pakartojo, kad Ukraina bus palaikoma JK, kol prezidentas Putinas nebus nugalėtas.
Prezidentas Zelenskis informavo L. Truss apie dabartinę karinę padėtį ir pasveikino jos tvirtą paramą, įskaitant praėjusią savaitę JT Generalinėje Asamblėjoje.
L. Truss taip pat padėkojo Ukrainos prezidentui už jo darbą užtikrinant penkių Didžiosios Britanijos piliečių, laikomų Rusijos remiamų įgaliotinių Rytų Ukrainoje, paleidimą“, – pranešė JK premjerės atstovai.
18:55 | Okupuotoms Ukrainos teritorijoms rusų primesta valdžia prašo Putino aneksuoti jų regionus
Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas po čia surengto pseudoreferendumo trečiadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aneksuoti šią teritoriją.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Kremliaus remiamas Luhansko „liaudies respublika“ pasiskelbusio separatistų darinio lyderis L. Pasečnikas kreipdamasis į V. Putiną tvirtino, kad Luhansko regiono gyventojus jau aštuonerius metus puola Ukrainos kariuomenė.
Maskvos remiami separatistai didelę Luhansko srities dalį kontroliuoja nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
„Atsižvelgdamas į respublikos gyventojų sprendimą referendume, prašau jūsų apsvarstyti Luhansko liaudies respublikos paskelbimą Rusijos Federacijos subjektu“, – sakoma separatistų pareigūnų paskelbtame L. Pasečniko pareiškime.
Iškart po L. Pasečniko pranešimo panašų prašymą pateikė Maskvos primestas Ukrainos pietinės Chersono srities vadovas Vladimiras Salda. Chersono regioną Rusijos pajėgos užėmė pradiniu vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą etapu.
„Mūsų gyventojai padarė istorinį pasirinkimą ir nusprendė tapti dalimi daugiatautės Rusijos Federacijos populiacijos, kur visi žmonės yra lygūs vieni prieš kitus ir prieš įstatymą“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame V. Saldos pareiškime.
Rusijos primestas dalinai okupuotos Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas irgi kreipėsi į V. Putiną.
„Mus, Zaporižios gyventojus, įkvepia didvyriški Rusijos karių drąsos aktai, – sakoma jo pareiškime. – Norime tapti viena valstybe su Rusijos Federacija!“
Kiek anksčiau Maskvos primesti pareigūnai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbė pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad rusų okupuoti Ukrainos regionai padarė „sąmoningą ir laisvą pasirinkimą“ prisijungti prie Rusijos.
„Plebiscitų rezultatai kalba patys už save: Donbaso, Chersono ir Zaporižios regionų gyventojai nenori grįžti prie senojo gyvenimo ir sąmoningai bei laisvai apsisprendė Rusijos naudai“, – sakoma ministerijos pranešime.
Kaip pažymi nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“, Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko sakė, kad senatoriai nesirinks į neeilinius posėdžius, o dokumentus dėl „teritorijų prijungimo“ svarstys spalio 4 dieną planuojamame posėdyje.
Tuo metu parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – tikrai ruošėsi skubiai svarstyti įstatymų projektus dėl aneksijos, apie tai pranešė net valstybinės naujienų agentūros. Tačiau vėliau Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas paskelbė, kad posėdžiai dėl Ukrainos teritorijų aneksijos vyks spalio 3 ir 4 dienomis, rašo „Meduza“.
18:36 | Švedijos saugumo tarnyba pradeda tyrimą dėl „Nord Stream“ nuotėkių
Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“.
SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“.
Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
ES įtaria, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai buvo sugadinti per sabotažo aktą, ir įspėja apie atsakomuosius veiksmus dėl bet kokio išpuolio prieš Europos energetinius tinklus, pareiškime 27 ES šalių narių vardu sakė J. Borrellis.
„Bet koks tyčinis Europos energetinės infrastruktūros trikdymas yra visiškai nepriimtinas ir į jį bus ryžtingai ir vieningai reaguojama“, – perspėjo jis.
18:21 | O’Brienas: JAV tęs sankcijų Rusijai tempą
JAV Valstybės departamento sankcijų koordinavimo vadovas Jamesas O’Brienas sako, kad JAV bendradarbiauja su sąjungininkais, kad Maskva jaustų dideles ekonomines išlaidas dėl fiktyvių referendumų, surengtų okupuotuose Ukrainos regionuose.
Komentaruose Senato Užsienio santykių komitetui jis teigė, kad Bideno administracija maždaug kas šešias savaites skelbs sankcijas ir toliau.
