Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seimui antradienį pateikus 2023 metų valstybės biudžetą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai teigia jame pasigendantys ilgalaikių sprendimų, galinčių užtikrinti tvarias pajamas. Jie taip pat bado pirštais į valstybės biudžeto deficitą, atsidūrusį prie „raudonos linijos“, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų.
Vyriausybės siūlomam 2023-ųjų valstybės biudžeto projektui aptarti LVŽS antradienį surengė spaudos konferencija „Kaip gyvensime su praskolintu kitų metų biudžetu?“.
Joje dalyvavę Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Aurelijus Veryga pasidžiaugė, kad esą ne be reikalo opozicija kalbėjo apie būtinus sprendimus, kurie turėtų atsirasti, nes į dalį jų buvo atsižvelgta.
„Kažkiek išgirdo valdantieji ir dalis tų sprendimų yra. Parama verslui pagaliau atsiranda. Kiek šiandien (antradienį – aut. past.) ministrė minėjo, ne tik nuo sausio, bet ir šiame ketvirtyje verslas galės pasinaudoti tomis priemonėmis. Vis tik gerai, kad opozicija yra, davėme gerų minčių“, – džiaugėsi A. Norkienė.
„Mes siūlėmės vasarą talkinti Vyriausybei – buvo atsisakyta. Bet panašu, kad norėta tiesiog sau prisiimti tuos siūlymus, kuriuos mes, opozicija, dėstėme, siūlėme. Tai gerai, kad dalis jų atsirado visgi biudžete“, – sakė A.Veryga.
Vis tik, ant A. Norkienės, optimizmas baigiasi tada, kai į valstybės biudžeto deficitą, kuris yra atsidūręs prie „raudonos linijos“ – siekia beveik penkis procentus.
„Viršijus šį 5 procentų deficitą valstybei gali tekti jau mokėti ne tik didesnes palūkanas už naujas paskolas, bet ir už dabartines skolas. O tai gali būti labai didžiulė našta mūsų valstybei. Kodėl yra pasirinktas toks rizikingas variantas, atsakymo bent jau aš šiandieną aiškaus negirdėjau.
Šis biudžetas, nežiūrint, kad yra įdėta tikrai daug priemonių kompensacijoms, jis yra tik trumpalaikių problemų sprendimas. Kaip mes gyvensime kitais metais, tikrai nebus aiškiau. Visos skolos yra perkeliamos ateities Vyriausybėms, ir toks įspūdis, kad ši Vyriausybė ilgiau neplanuoja dirbti ir praskolinę paliks kapanotis kitiems“, – tvirtino A. Norkienė.
„Labiau rožinės negu realistinės“ prognozės
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas nuogąstavo, kodėl finansų ministrė retai matoma komiteto posėdžiuose.
„Turbūt dėl to, kad bijo klausimų, kad nereiktų į juos atsakinėti. Asmeniškai aš per beveik du metus finansų ministrę mačiau du kartus biudžeto komiteto posėdyje. Tai tikiuosi, kad į šį biudžeto svarstymą ministrė teiksis ateiti ir atsakyti į klausimus“, – sakė Seimo narys.
Jis pridūrė, kad biudžetas yra sudaromas pagal prognozes, kurios kitų metų biudžeto projekte atsispindi kaip „labiau rožinės negu realistinės“.
„Metų pabaigoje eigoje teks tą biudžetą persvarstyti, koreguoti, nes jis nėra realistinis. Ir mes jau užsitarnaujame valstybės, kurioje yra nestabilūs politikai, vardą, nes metų eigoje nuolat atidarome biudžetą ir jį koreguojame“, – kalbėjo jis.
„Aš taip pajuokaudamas noriu priminti praėjusią kadenciją, kai buvo šaipomasi ir sakoma, kad milijardas milijonui bus ištaškyta. Tai dabar keli milijardai milijonui bus išleisti. Yra visgi ne meškerė duodama, o yra dalinama žuvis vietoje to, kad būtų mestos visos pastangos, lėšos tam, kad atsirastų reikalinga infrastruktūra tiek vėjo, tiek saulės jėgainėms pasijungti. Dabar yra atiduodami pinigai tiesiog kompensacijoms, o ar dėl to atsiras kažkokia infrastruktūra, sunku, matyt tikėtis“, – V. Ąžuolui antrino A. Veryga.
LVŽS frakcijos seniūnė pridūrė, kad opozicija nemato ilgalaikių sprendimų, kurie užtikrintų tvarias pajamas į biudžetą: „Ir tai suponuoja, kad tos išlaidos vedą valstybę į deficitą ir didelį praskolinimą valstybės“.
Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.
