Iš Kybartų kilusios, Londone plaukų stiliste dirbančios translytės Zofijos Krocaitės gyvenime netrūksta pozityvių nuotaikų. Dar visai neseniai lietuvaitė džiaugėsi oficialiai pasikeitusi vardą ir pavardę, o balandžio mėnesį naujų dokumentų gavimo proga išvyko į Madeirą. Ši kelionė merginai buvo svarbi ir dėl to, kad tai buvo pirmoji išvyka su širdies draugu į abiem nepažįstamą kraštą. Portugalijos saloje pora ne tik mėgavosi aktyviu poilsiu bei užburiančiais skoniais, bet ir geriau vienas kitą pažino.
Naujienų portalui tv3.lt Zofija pasakojo, kad jos širdies draugas Lukas yra linkęs susiplanuoti keliones iš anksto, tad mintis išvykti į Madeirą kilo vieną vakarą jiems svajingai diskutuojant apie savo troškimus. Kaip tik tuo metu, benaršant internete, Zofijos dėmesį patraukė filmukas apie Madeirą – salą, kuri savo tropiniu klimatu ir gamtovaizdžiais primena Pietų Ameriką, nors tėra Portugalijos dalis.
Kaip pasakojo Z. Krocaitė, ją sužavėjusiu filmuku ji pasidalino su draugu, o tuomet paaiškėjo, kad jis ne tik buvo girdėjęs apie Madeiros grožį, bet ir svajojo ten nuvykti.
„Kadangi abu mylime gamtą, miškus ir kalnus, nusipirkome skrydžių bilietus, taip atšvęsdami faktą, jog neseniai pasikeičiau savo vardą bei pavardę. Ši kelionė man buvo pirmoji su oficialiai pakeistu Zofijos vardu ir naujais dokumentais“, – sakė Z. Krocaitė.
Zofija kasdienybėje – labai aktyvi, todėl rinktis keliones, kuriose dienas leistų besideginant ar gulint prie baseino – ne jai. Pašnekovė džiaugėsi, kad toks pats yra ir jos dabartinis draugas, tad nebuvo abejonės, jog poros išvyka į Portugalijos salą pasižymės aktyviomis pramogomis bei daugybe nueitų žingsnių.
„Nesakau, jog nemėgstu pailsėti saulėje ar SPA, tačiau jau po pusvalandžio man pasidaro nuobodu. Keliaujant aš noriu pamatyti, paragauti, pajausti, susilieti su gamta, pažinti save iš kitos pusės. Drįsčiau sakyti, kad Madeira ir yra skirta tokio pobūdžio keliautojams. Tai – populiari sala, žinoma dėl savo kalnų, žygio takų, upelių bei krioklių grožio“, – pasakojo ji.
Pirmąją kelionės dieną Zofija su vaikinu nusprendė paskirti Madeiros sostinės Funšalio pažinimui. Čia jie aplankė tropinius sodus, įsikūrusius viršutinėje miesto dalyje, tad norint juos pasiekti, teko kilti liftais. Įspūdingo grožio vietoje jų laukė atradimas – restoranas „Patio Das Babosas“, Zofiją pribloškęs maisto kokybe ir aptarnavimu.
„Kainos nesikandžiojo, o maistas tiesiog tirpo burnoje! Tai buvo skaniausia mano kada nors ragauta žuvis vyno ir česnakų padaže, pasaldinta tropinėmis vyšniomis“, – įspūdžiais dalijosi mergina.
Kiek vėliau patraukę sostinės centro link, įsimylėjėliai susipažino su carreiros. Zofija pasakojo, kad tai – vyrai, kurie stumia keliautojus medinėse rogėse ant asfaltuoto kelio žemyn, nuo kalno pasispirdami storapadžiais batais, tuo pačiu kojomis ir svoriu kontroliuodami kryptį.
„Skamba keistai, bet būtina kartą gyvenime išbandyti. Ypač, jei esate vieniša, nes tai – itin simpatiški ir patrauklūs vyrai“, – juokėsi Z. Krocaitė.
Pasak merginos, kitą kelionės dieną pora pradėjo romantiškai stebėdami saulėlydį ant Pico Do Arieiro kalno virš debesų lygio: „Kad ir kaip norėčiau apibūdinti jausmą, tai yra žodžiais nenusakoma. Saulei pradėjus kilti, ėmėme žygiuoti to kalno aukščiausios viršūnės link. Žygis truko keturias valandas.“
Zofija atskleidė, kad jai niekada neteko žygiuoti tokiais takais, kurie tam tikrais momentais buvo statūs, siauri ir net pavojingi. Be visa to, žygio metu vis kito oro temperatūra – stiprų vėją keitė saulės spinduliai, kuriuos kiek vėliau aptemdė rūkas. Anot keliautojos, rytų europiečiams tai yra neįprasta, o Madeiros gyventojams – kasdienybė.
Šis žygis Z. Krocaitei buvo ypatingas ir tuo, kad ji privalėjo įveikti savo aukščio baimę, nes žygiavimo metu kartais atsidurdavo keleto centimetrų atstumu nuo ribos, kuri skyrė jūros lygį ir du tūkstančius metrų virš jūros.
„Ši patirtis nebuvo lengva, bet apdovanojo vaizdais, kurie visam gyvenimui įsirėžė į širdį ir privertė pajusti pasaulio grožį kiekviena kūno ląstele“, – teigė Zofija.
O štai vieną iš kelionės Madeiroje dienų pora praleido su gidu, kuris vežiojo juos aplink salą ir lankytinas vietas – miestą Santaną ir romo gamyklą, kurioje šis alkoholinis gėrimas yra gaminamas iš cukranendrių. Netrūko ir linksmų pramogų – Zofija su vaikinu Safario džipais leidosi kalnais, duobėtais keliais, išbandė tradicinį Madeiros vyną ir populiarųjį gėrimą „Poncha“.
„Tiesą sakant, iš turo su gidu per daug nesitikėjau, tačiau likau sužavėta aštuonias valandas trukusia kelione bei gidu Mauricio, kuris savo meile salai bei mielai skambančia, netaisyklinga anglų kalba žaviai pasakojo apie paprastus dalykus. Tai tik dar labiau privertė suprasti Madeiros salos gyventojų kultūrą ir gyvenimo būdą“, – pasakojo Z. Krocaitė.
Kelionės pabaigoje pora nusprendė keliauti kitoje, rytinėje salos dalyje, kuri, kaip teigė Zofija, yra mažiau žinoma turistams: „Ten apsistojome mediniame namelyje ir žygiavome trylika mylių per dieną, sekdami levadas ir gamtos apdovanojami nuostabiais, kas keletą kilometrų besikeičiančiais kraštovaizdžiais – miškais, kalnais, kriokliais, cukranendrių laukais. Šis žygis buvo kiek kitoks nei pirmasis, kadangi žygiuodami visą dieną sutikome vos dvidešimt žmonių ir pamatėme tik penkis džipus, tad turėjome daug laiko dar labiau suartėti ir pažinti vienas kitą.“
Mergina atskleidė, kad ši kelionė porai buvo pirmoji, kurios metu jie kartu vyko į abiem nepažįstamą kraštą. Pašnekovės tikinimu, dėl to išvyka tapo tik dar įdomesne, juk buvo smalsu sužinoti, kaip porai seksis sutarti tam tikrose situacijose. Visgi nesutarimų nekilo, nes kaip sakė Zofija, judviejų draugystės stiprioji pusė yra bendravimas ir bendradarbiavimas.
„Vietoje to, kad vienas kitą skaudintume, mes visada stengiamės atrasti laiko pasišnekėti. Bandome suprasti, kaip kai kurie poelgiai, veiksmai ar žodžiai privertė mus jaustis bei aptarti, ko man arba jam trūksta iš kitos pusės.
Daug žmonių nesugeba išsakyti savo jausmų arba nemoka, o gal nenori priimti kritikos, kitos pusės pastebėjimų, ima gintis. Mūsų visų jausmai yra svarbūs, todėl, mano nuomone, svarbu mokytis išklausyti kitą, pažvelgti į situaciją iš jo pusės, būti empatiškiems ir kantriems, ypač keliaujant“, – mintimis dalijosi Z. Krocaitė.
Ji neslėpė džiaugsmo, kad išbandymu tapusi kelionė tik dar labiau suartino porą, turėjusią daugybę laiko kalbėtis ir dar geriau pažinti vienas kitą. Zofija įsitikinusi – gyvenime svarbu sutikti žmogų, kuris būtų ne tik potencialus partneris, bet ir geriausias draugas.
Vieniems kelionėse svarbiausia komfortas, kitiems – įkvėpimo ir įspūdžių gausa, tretiems – naujos pažintys. Pasidomėjus, kam prioritetą teikia Z. Krocaitė, mergina tikino, kad komforto išvykose neieško: „Man labiausiai patinka pažinti svetimas kultūras, pamatyti kitokį gyvenimo būdą bei stilių, rasti laiko prisėsti ir pastebėti vietinių žmonių gyvenimą: kaip jie geria savo rytinę kavą, kiek rūko, kaip rengiasi, bendrauja ir elgiasi su kitais. Tačiau keliaujant pati nesu linkusi ieškoti naujų pažinčių. Dirbu plaukų salone, kuriame tenka dažnai ir daug kalbėti, todėl kelionių metu mėgstu atsiriboti nuo pernelyg daug bendravimo reikalaujančių situacijų ir esant reikalui išlieku klausytoja. Leidžiu sau šiek tiek pabėgti nuo kasdienybės.“
Iš Madeiros parsivežusi daugybę įspūdžių, Zofija atskleidė, kad artimiausiu metu daugiau kelionių į užsienį neplanuoja. Tiesa, tam yra svari priežastis – mergina trokšta labiau pažinti Didžiąją Britaniją – šalį, kurioje kuria gyvenimą.
„Su draugu jau pradėjome planuoti keletą išvykų vasaros metu – norime žygiuoti tolimus atstumus, nakvynei renkantis palapines ir kempingus. Man tai – būdas iš naujo susilieti su gamta ir mumyse gyvenančiais vidiniais vaikais, geriau pažįstant save ir savo partnerį“, – pokalbį užbaigė Z. Krocaitė.
