Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neva labai greitai išspręstų Rusijos karą prieš Ukrainą.
Apie tai jis kalbėjo po pirminių respublikonų rinkimų Ajovoje, rašo „Ukrainska Pravda“.
Trumpas teigia, kad prie derybų stalo susodintų ir Putiną, ir Zelenskį
D. Trumpas tikino, kad jam esą į dialogą pavyktų įtraukti tiek Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tiek Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, kuriuos abu jis teigė „labai gerai pažįstantis“.
„Mes su V. Putinu labai gerai sutariame. Mes labai gerai sutariame. Tai geras dalykas, o ne blogas. Jei netikros naujienos taptų tikromis ir sąžiningomis naujienomis, 90 proc. mūsų problemų šioje šalyje būtų išspręsta. <…> Padėtis su Ukraina tokia baisi. <…> Ir mes ją išspręsime, išspręsime labai greitai“, – cituojamas jis.
„Aš labai gerai pažįstu prezidentą Putiną, labai gerai pažįstu Zelenskį, galiu jį pritraukti, mes tai išspręsime labai greitai. To (karo – red. past.) niekada neturėjo būti“, – tęsė D. Trumpas.
Donald Trump boasted about his friendship with Putin again
He said Russia would never attack Ukraine because he gets along great with the dictator. pic.twitter.com/TIpVJNxmuc
— NEXTA (@nexta_tv) January 16, 2024
Anksčiau pirmadienį paskelbta, kad D. Trumpas pasiekė pergalę Ajovos respublikonų sueigose – pirmajame balsavime JAV prezidento rinkimų maratone – ir taip įtvirtino savo, kaip numanomo partijos kandidato, lapkritį mesiančio iššūkį J. Bidenui, statusą.
Zelenskis: „plėšrūnas“ V. Putinas „nepasitenkina šaldytais produktais“
Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad karo pabaiga Rusijos sąlygomis yra neįmanoma.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienį Pasaulio ekonomikos forume (WEF) pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas tęs invaziją į Ukrainą net ir tuo atveju, jei mūšiai išsiplėtusiame fronte bus sustabdyti.
„Po 2014 metų buvo bandymų įšaldyti karą Donbase. Buvo labai įtakingų garantų – Vokietijos kanclerė, Prancūzijos prezidentas. Bet Putinas yra plėšrūnas, kuris nepasitenkina šaldytais produktais“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis turėjo omenyje Minsko derybas tarp Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos, kuriomis siekta nutraukti kovas tarp Ukrainos kariuomenės ir Kremliaus remiamų separatistų, 2014 metais užėmusių dideles rytų Ukrainos teritorijas.
Ukrainos pareigūnai tuos derybų Baltarusijos sostinėje raundus nuolat pasitelkia kaip įrodymą, kad derybos su Maskva yra beprasmiškos, nes Kremlius įsakė įsiveržti į Ukrainą nepaisydamas paliaubų susitarimų.
V. Zelenskis pasinaudojo Davoso scena, kad pasakytų susirinkusiems, jog Rusijos lyderis turi ekspansionistinių tikslų net už Ukrainos sienų.
„Jei kas nors galvoja, kad tai susiję tik su mumis, tik su Ukraina, iš pagrindų klysta, – sakė jis. – Galimos naujos Rusijos agresijos už Ukrainos ribų kryptys ir net terminai tampa vis akivaizdesni“.
Ukrainos prezidentas, kreipdamasis į WEF, pareiškė, kad Vakarai turi padėti Ukrainai įgyti pranašumą ore prieš Rusiją, kad jo šalies pajėgos galėtų laimėti mūšio lauke.
„Ukrainai reikia įgyti pranašumą ore. Kaip kad įgijome pranašumą Juodojoje jūroje, taip ir čia mes galime tai padaryti. Tai leis daryti pažangą sausumoje… Partneriai žino, ko reikia ir kokiais kiekiais“, – sakė jis.
V. Zelenskio kalba nuskambėjo sudėtingu metu Ukrainos mūšio lauke.
Kyjivo kontrpuolimas praėjusią vasarą iš esmės buvo nesėkmingas, o jo sąjungininkams Vašingtone ir Briuselyje sunkiai sekasi užtikrinti tolesnę finansinę pagalbą Ukrainai.
Karas Ukrainoje tęsiasi beveik dvejus metus
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
