Donaldas Trumpas dar net nelaimėjo JAV prezidento rinkimų, tačiau jau grasina nutraukti pagalbą Ukrainai, jeigu Europa neprisidės daugiau finansiškai. Jis taip pat aršiai kritikavo savo 2 proc. BVP gynybai nesugebančias skirti Europos šalis, kurios tariamai „gyvena iš JAV kišenės“.
„Neduosiu (pinigų Ukrainai), jeigu Europa neprilygs mokėjimais. Jeigu Europa nesirengia mokėti, kodėl mes turim mokėti?“ – pareiškė D. Trumpas interviu „Time“.
Jo manymu, karas Ukrainoje apskritai yra aktualesnis Europai, o ne JAV. „Juos (europiečius) gerokai labiau paveikė (karas). Tarp mūsų vandenynas. Tarp jų (Europos ir Ukrainos) jo nėra“, – aiškino savo logiką kandidatas į JAV prezidentus.
Interviu „Time“ metu rinkimams besiruošiantis D. Trumpas eilinį sykį pakartojo, kad „Bidenas labai prastai suvaldė situaciją su Putinu“. „Putinas niekada neturėjo užpulti Ukrainos. Ir jis to nedarė, kol aš buvau valdžioje“, – tradiciškai save gyrė ir dabartinį JAV prezidentą bei konkurentą 2024-aisiais vyksiančiuose rinkimuose kritikavo D. Trumpas.
Apie NATO ir Europos šalis: noriu, kad jie mokėtų pinigus
D. Trumpas yra sakęs, kad „leistų Rusijai daryti ką nori NATO šalims, jeigu šios leis nepakankamai pinigų savo gynybai“. Paprašytas paaiškinti šią savo idėją, jis tvirtino norįs, kad „jie mokėtų“.
„Taip, aš tai sakiau. <…> Aš noriu, kad jie susimokėtų. Tai buvo derybų dalis. Aš pasakiau, žiūrėkit, jeigu jūs nemokėsite, tai liekate patys sau. Ir aš to laikysiuosi“, – aiškino jis.
Kandidatas į JAV prezidentus taip pat priminė, jog šis klausimas buvo keltas gerokai anksčiau, kai jis dar buvo valdžioje, ir tuomet „milijardai dolerių pradėjo plūsti į NATO“.
„Šalys tuomet skyrė 100 mlrd. dolerių daugiau savo gynybai. <…> Ar žinote, kad NATO iždas buvo tuščias. Jie neturėjo lėšų, jie buvo mirštantys, mes mokėjome vos ne 100 proc. NATO pinigų. Mes saugojome Europą, o jie net nemokėjo“, – aiškino D. Trumpas.
D. Trumpas pažymėjo, jog vos 8 šalys mokėjo (2006-ųjų įsipareigojimas pasiekti išlaidas šalies gynybos reikmėms 2 proc. šalies BVP, kuris nėra privalomas. NATO šalys privalo laikytis tik 5-ojo straipsnio įsipareigojimo ginti kitas šalis užpuolimo atveju, – red. past.) „tiek, kiek priklauso“.
„Aš jiems pasakiau, kad jeigu nemokėsite, elkitės, kaip jums patogu, bet mes jūsų neginsime. Aš tai sakiau prieš kelias savaites, prieš du mėnesius, ir pakartosiu tai dar karą“, – pažymėjo D. Trumpas, vėliau pridūręs, kad tai yra labiau derybinė pozicija, kuri turėtų priversti nenorinčius didinti gynybos išlaidų peržiūrėti savo politiką.
„Aš noriu, kad Europa mokėtų. Aš nenoriu, kad kas nors bloga nutiktų Europai, aš mylių Europą, myliu Europos žmones, turiu puikų ryšį su Europa. Bet jie naudojasi mumis, tiek NATO, tiek Ukrainos klausimais. Mes mokame miliardais dolerių daugiau Ukrainai negu jie. Taip neturėtų būti. Turėtų būti atvirkščiai. Nes juos tai veikia labiau. Mus skiria vandenynas, o jų ne. Ir kai aš sakau tokius dalykus, tai yra derybų objektas, ir aš čia atlikau puikų darbą, nes milijardai dolerių pastaruoju metu pradėjo plūsti“, – gyrė savo gebėjimas D. Trumpas.
D. Trumpas taip pat prisiminė 2016-ųjų susitikimą su 28 NATO šalių vadovais, kuomet jis atvirai pasakė, jog JAV negins tų šalių, kurios nesilaiko bent 2 proc. gynybai skiriamos BVP politikos. Tuomet, anot jo „iškart magiškai pradėjo plūsti milijardai dolerių“.
„Obama niekada taip nekalbėjo. Obama būtų pasakęs kalbą ir išvykęs. Bushas būtų pasakęs kalbą ir išvykęs. Aš nuvažiavau, pažiūrėjau į skaičius ir pasakiau, kad, klausykite, JAV išlaiko NATO. Mes mokame arti 100 proc. NATO (išlaidų)“, – gyrėsi D. Trumpas.
„Kai aš atvykau, jie pradėjo mokėti sąskaitas. Sekretorius Stoltenbergas sakė, aš viliuosi, jis tai sako ir dabar, tačiau jis tai yra pasakęs viešai ir garsiai, kad nėra matęs galingesnės jėgos už Trumpą. Nes kiekvienas prezidentas atskristdavo, pakalbėdavo ir išskrisdavo. Trumpas atvyko ir jis gavo milijardus dolerių. Aš suveikiau jiems milijardus dolerių iš šalių, kurios gyveno į skolą. Ir jis buvo didžiausias mano fanas. Aš tikiuosi, kad jis vis dar toks ir yra, bet aš nesu tikras, gal yra, o gal ir ne. <…> Aš padariau velniškai daug darbo gaudamas pinigų NATO, nes niekas kitas to nepadarė – NATO neturėjo pinigų. NATO net nebūtų galėję daryti to, ką jie daro dabar. Jie neturėjo pinigų. Viskas, ką jie sugebėjo padaryti, tai pasistatyti paiką ofisą. Jie išleido 3 mlrd. dolerių ofisui“, – piktinosi D. Trumpas. 2010-2016 m. Belgijoje pastatytai NATO vadavietei, kurios atidaryme 2017-aisiais dalyvavo ir tuometinis JAV prezidentas D. Trumpas, buvo išleista apie 1,1 mlrd. eurų.
Respublikonų kandidatas šių metų rudenį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose akcentavo, kad jis nesiruošia keisti NATO susitarimų ar peržiūrėti dabar galiojančių susitarimų. Jo teigimu, jis tik nori, kad „būtų laikomasi dabartinių susitarimų ir apmokamos sąskaitos, ko jie nedaro“.
Abejoja NATO sąjungininkų pagalba nelaimės atveju
D. Trumpas, nepaisant to, jog NATO aljansas jam atrodo „tvarkoje“, netiki, kad atėjus nelaimės valandai, šalys suskubtų ginti amerikiečius.
„Aš tenoriu, kad jie apmokėtų savo sąskaitas. Tai paprasta. Su NATO yra viskas gerai. Nors aš matau problemą su NATO, kad NATO neateitų į pagalbą mums, jeigu mes turėtume problemą, – aiškino D. Trumpas. – Aš tuo netikiu. Aš žinau juos. Tai yra vienpusis judėjimas, net jeigu jie susimokėtų. Aš noriu, kad jie mokėtų. Tačiau aš tikiu, kad jeigu mus užpultų, NATO čia nebūtų. Daugelis NATO šalių ten nepasirodytų“, – paaiškino jis.
Pagalbos Ukrainai klausimas: ji bus teikiama, bet tik Europai daugiau prisidėjus
Kalbėdamas apie pagalbos Ukrainai klausimą, D. Trumpas žadėjo tęsti ją, tačiau padės tik labiau prisidedant Europos šalims.
„Aš bandysiu padėti Ukrainai, bet Europa taip pat ten turi būti ir atlikti savo darbą. Jie nedaro savo darbo. Europa nemoka savo sąžiningos dalies, – aiškino jis. – Jeigu Europa nenori mokėti, tai kodėl turėtume mes?“
