Vašingtonui ir toliau kalbant apie Grenlandijos perėmimą savo kontrolėn, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia neabejojantis, kad Lietuva galėtų prisidėti prie sustiprinto NATO buvimo Arkties regione. Pasak jo, Lietuva šią iniciatyvą galėtų paremti finansiniais ir kitais būdais.
„Lietuva prieš nepilnus metus, kada prasidėjo visa diskusija, jau išsakė savo poziciją, kad mes esame pasiruošę prisidėti prie saugumo užtikrinimo Arktyje. Ne vien tik pajėgų dislokavimas yra būdas, kaip prie to prisidėti. Yra finansiniai įrankiai, yra tyrimo pajėgumai. Galų gale, turime universitetų, kurie turi Arkties programas. Mes turėtume, ką čia pasakyti, ir mes esame atviri“, – antradienį žurnalistams kalbėjo K. Budrys.
„Matome, kad, jeigu Šiaurės šalims ir bendrai NATO aktualija yra saugumas Šiaurėje, mes esame pasiryžę tame dalyvauti. Aš net neabejoju, kad mes prisidėtume ir iš solidarumo, ir iš supratimo, kad Šiaurės Atlanto erdvė nėra vien tik Rytų pafrontė. (…) Taip, mes prisidėtume, net neabejoju“, – tęsė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat išreiškė lūkestį, kad didesnis aiškumas dėl šios situacijos bus po Danijos užsienio reikalų ministro Larso Liokės Rasmuseno ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimo.
„Mes galėsime vertinti pagal tai, kai matysime, koks yra susitikimo rezultatas, kaip atrodys procesas. Dabar nenoriu užbėgti už akių suplanuotiems įvykiams ir jų rezultatams, iš karto pateikti jų vertinimą“, – apie tai, ar Baltieji rūmai yra pasiruošę konstruktyviam pokalbiui, komentavo K. Budrys.
Kaip skelbta, Europos NATO valstybės narės, reaguodamos į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos, siūlo stiprinti Aljanso buvimą Arkties regione.
Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Vokietijos televizijos naujienų tarnyba „Tagesschau“.
Kaip teigiama, vienas iš variantų numato pradėti NATO stebėjimo misiją negalutiniu pavadinimu „Arctic Sentry“, kuris sustiprintų saugumą regione ir paneigtų JAV argumentus dėl nepakankamo jo lygio.
Pasak žiniasklaidos, Jungtinės Karalystės kariuomenė konsultuojasi su partneriais iš kitų Europos šalių dėl galimos NATO misijos Grenlandijoje. Šiose diskusijose taip pat dalyvauja Vokietija.
ELTA primena, kad D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Grenlandija yra autonominė Danijos Karalystės teritorija, kuri nuo 2009 m. turi savivaldą, o Danija yra atsakinga už jos gynybą ir užsienio politiką. Geografiškai sala priklauso Šiaurės Amerikai, tačiau politiškai ji yra Europos dalis.
