Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais.
Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.
ECB bazines palūkanas per šį monetarinės politikos griežtinimo ciklą, pradėtą pernai liepą, didino iki šiol neregėtai sparčiai per tokį laikotarpį – iš viso 4,25 procentinio punkto, siekdamas pažaboti infliacijos kopimą į aukštumas, prasidėjusį nuo energijos ir maisto spartaus brangimo, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Metų infliacija euro zonoje birželį pasiekė žemiausią lygį nuo 2022-ųjų sausio – 5,5 proc., tačiau liko toli nuo ECB nustatyto 2 proc. tikslo.
Kita vertus, ekonomikos perspektyvos euro zonoje tebėra niūrios, o naujausi duomenys rodo, kad tiek namų ūkių, tiek ir verslo skolinimosi poreikis gerokai atvėso.
Po ECB valdančiosios tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje jo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sakė, jog euro zonos centrinė finansų institucija išliks „atvira“ būsimiems palūkanų normų sprendimams, galbūt taip leisdama suprasti apie galimą monetarinės politikos griežtinimo kampanijos stabdymą per kitą posėdį.
„Mes sąmoningai esame priklausomi nuo duomenų, esame atviri sprendimams rugsėjį ir per vėlesnius posėdžius“, – kalbėjo ji.
Šio ketvirtadienio ECB sprendimas priimtas kitą dieną po to, kai JAV Federaliniai Rezervai atnaujino bazinių palūkanų didinimo ciklą, jas kilstelėdamas taip pat ketvirtadaliu punkto.
