Turkijos parlamentas antradienį priėmė svarbų sprendimą – pritarė Švedijos įstojimui į NATO, skelbia „Bloomberg“.
Taip Turkija užbaigė daugiau nei metus trukusį delsimą, kuris apkartino Ankaros ryšius su Vakarų sąjungininkais.
Parlamentas išsiuntė dokumentą šalies prezidenui Recepui Tayyipui Erdoganui pasirašyti.
Įstatymų leidėjai 287 balsais už ir 55 balsais prieš pritarė šios Šiaurės šalies siekiui tapti 32-ąja aljanso nare, kai ją viešai parėmė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Turkijai uždegus žalią šviesą, Vengrija liko paskutinė stojimo proceso, kurį Švedija ir Suomija pradėjo reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą beveik prieš dvejus metus, dalyvė.
Sveikino Turkijos žingsnį
„Šiandien esame vienu žingsniu arčiau to, kad taptume visateise NATO nare“, – po Turkijos parlamento balsavimo socialiniuose tinkluose pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat pasveikino šį žingsnį ir paragino Vengriją padaryti tą patį.
„Aš taip pat tikiuosi, kad Vengrija kuo greičiau užbaigs nacionalinį ratifikavimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad „Švedijos narystė daro NATO stipresnę, o mus visus – saugesnius“.
Jungtinės Valstijos palankiai vertina Turkijos parlamento sprendimą ratifikuoti Švedijos narystę NATO ir sako, kad tai yra svarbus prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) prioritetas, antradienį pranešė Baltieji rūmai.
„Sveikiname Turkijos parlamento balsavimą, kuriuo patvirtinta Švedijos paraiška įstoti į NATO“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas (Džeikas Salivanas).
Jis pridūrė, kad, kad Švedija padarys Aljansą „saugesnį ir stipresnį“.
Turkijai uždegus žalią šviesą, Vengrija liko paskutinė stojimo proceso, kurį Švedija ir Suomija pradėjo reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą beveik prieš dvejus metus, dalyvė.
Ankara privertė kaimynes „išskirti“ savo kartu pateiktas paraiškas, kai po kelių derybų raundų pritarė Suomijos narystei, tačiau iškėlė sąlygų Švedijai.
Suomijai praėjusių metų balandį tapus Aljanso nare, padvigubėjo NATO sienos su Rusija ilgis.
Neprisijungimo politikos pabaiga
Ilgus metus Švedija ir Suomija vykdė karinio neprisijungimo politiką. Tačiau 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje pakeitė geopolitinius skaičiavimus ir paskatino abi šalis siekti galingiausio pasaulyje gynybos bloko teikiamos apsaugos.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pakvietė savo kolegą iš Švedijos į savo šalį aptarti jos narystės Aljanse, nors pasirodė užuominų apie įtampą tarp Stokholmo ir Budapešto.
V. Orbanas ir R. T. Erdoganas tebepalaiko gerus santykius su karius į Ukrainą pasiuntusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
NATO vadovai baiminosi, kad Kremlius bando pasinaudoti šiais dviem lyderiais, siekdamas pasėti nesantaiką Vakaruose.
Bloko lyderiai naujausią plėtros etapą įvertino kaip Vakarų ryžto Rusijos agresijos akivaizdoje pavyzdį.
Turkija prašo naikintuvų
Iš pradžių R. T. Erdoganas prieštaravo Švedijos narystei, nes Stokholmas esą pernelyg švelniai vertino kurdų kovotojų ir kitų Švedijoje veikiančių grupių, kurias Ankara laiko grėsme saugumui, rėmėjus.
Švedija atsakė sprendimu sugriežtinti kovos su terorizmu teisės aktus ir ėmėsi kitų saugumo priemonių, kurių reikalavo R. T. Erdoganas.
Tačiau vėliau turkų lyderis atkreipė dėmesį į neįvykdytą JAV pažadą pristatyti jo šaliai F-16 naikintuvų partiją. Šis planas sulaukė pasipriešinimo Kongrese dėl, jų vertinimu, Turkijos atsilikimo žmogaus teisių srityje ir nesutarimų su kita NATO nare Graikija.
Turkija taip pat nori, kad Kanada įvykdytų savo pažadą panaikinti draudimą parduoti pagrindinį komponentą, naudojamą koviniams dronams gaminti.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) per du vizitus Turkijoje per pastaruosius tris mėnesius sakė, kad Švedijos narystės ratifikavimas galėtų padėti įveikti Kongreso pasipriešinimą F-16 pardavimui.
Turkijos opozicijos įstatymų leidėjas Cengizas Candaras (Džengizas Čandaras) per antradienį vykusius ratifikavimo debatus sakė, kad Ankara, jo žodžiais tariant, šantažavo savo Vakarų partnerius per užsitęsusį derybų procesą.
„Turkija pažeidė tris užsienio politikos ramsčius: nuspėjamumą, patikimumą ir nuoseklumą“, – sakė jis prieš balsavimą.
V. Orbano kvietimas derėtis
Suomijos stojimo proceso metu Vengrija pasekė Turkijos pavyzdžiu, ir iš jos buvo tikimasi, kad ji nedelsdama parems ir Švedijos kandidatūrą.
Tačiau antradienį V. Orbanas netikėtai įsivėlė į ginčą su Švedijos vadovais, kuris kilo dėl jo kvietimo U. Kristerssonui atvykti į Budapeštą ir aptarti Stokholmo kandidatūrą.
„Kviečiu Jus kuo greičiau atvykti į Vengriją ir pasikeisti nuomonėmis visais bendrų interesų klausimais“, – rašė V. Orbanas laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
V. Orbanas savo pareiškime socialiniuose tinkluose pridūrė, kad U. Kristerssonas turėtų atvykti į Vengriją derėtis dėl Švedijos narystės.
Švedų pareigūnai nedelsdami atkirto, kad nėra dėl ko derėtis, nes, priešingai nei Turkija, Vengrija niekada nepateikė jokių sąlygų, kai Švedija buvo pakviesta į 2022 metų NATO viršūnių susitikimą Madride.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) sakė nematąs „jokios priežasties“ derėtis su Vengrija dėl Stokholmo stojimo į NATO.
„Dabar Vengrijai laikas užbaigti likusius žingsnius, kad galėtume pasveikinti savo draugus švedus Aljanse“, – po Turkijos balsavimo pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
