Vos 123-jų lietuvių ir jų sutuoktinių turimų pinigų, vertybinių popierių, nekilnojamojo ir kito turto vertė yra didesnė negu visas Lietuvos valstybės biudžetas. Jeigu šie turtingiausi lietuviai sugalvotų visą savo turtą padovanoti tautiečiams, tai kiekvienam lietuviui atitektų po 5,6 tūkst. eurų.
Tačiau, kas yra tie turtingi lietuviai, kas sudaro jų turtą, kiek iš jų yra susituokę ir kur jie gyvena?
Turtingiausi lietuviai – Vilniuje, Kaune ir užsienyje
Kaip aiškina Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento atstovė Ingrida Biekšienė, inspekcijos vertinimu, didelės vertės turtu disponuojančiais asmenimis laikomi esami ir buvę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, valdantys apie 40 mln. eurų ar didesnį turtą ir turintys socialinių–ekonominių interesų Lietuvoje.
Apskaičiuojant turto vertę, VMI vertino duomenis apie gyventojo visų rūšių tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turimą turtą: pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei finansines priemones (akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ir pan.), taip pat gaunamas pajamas.
Net 86 proc. asmenų į VMI atrinktą sąrašą pateko dėl jų valdomų įmonių, kurios sudaro didžiąją bendros turto vertės dalį, 6 proc. – dėl bankuose turimų piniginių lėšų, 3 proc. – dėl deklaruotų pajamų, likę – dėl kito turimo didelės vertės turto.
VMI sudarytame sąraše – 123 asmenys ir 82 jų sutuoktiniai. Jų vardai ir pavardės neatskleidžiamos dėl asmens duomenų apsaugos.
Pagrindiniame sąraše esančių asmenų sąraše (be sutuoktinių) daugumą sudaro vyrai (86 proc.).
Daugiau nei 70 proc. visų sąraše esančių gyvena Vilniuje ir Kaune. Likę pasiskirsto po visą Lietuvą, o 9 asmenys įsikūrę užsienyje.
Bendra tokių asmenų turto vertė laikoma preliminaria, o jos vertė sudaro 15,7 mlrd. eurų. Tai yra daugiau, nei šiemet planuojamas visas Lietuvos valstybės biudžetas (15,5 mlrd. eurų).
Šiuo metu Lietuva turi apie 2,8 mln. gyventojų. Taigi, jeigu turtingiausieji dėl kokių nors priežasčių nuspręstų savo turtą parduoti ir dovanoti tautiečiams, tai kiekvienam išeitų po 5,6 tūkst. eurų.
Kiekvieną turtingiausią informuoja ir prižiūri asmeniškai
„Didelės vertės turtu disponuojančių fizinių asmenų sąrašo aktualumas, t. y. atitikimas VMI nusimatytiems reikalavimams, bus vertinamas kartą per kalendorinius metus.
Tuo siekiama kuruojamiems asmenims suteikti pastovumą teikiant jiems aktualias VMI paslaugas, o tuo pačiu ir užtikrinti, kad jų mokestinės atitikties individualus vertinimas bus nuolatinis, o ne vienkartinio pobūdžio“, – komentavo I. Biekšienė.
Ji primena, kad pirminis didelės vertės turtą valdančių asmenų sąrašas buvo sudarytas 2023 m. pradžioje, tad planuojama, kad iki 2024 metų kovo 1 d. bus atliktas papildomas vertinimas dėl pokyčių sąraše.
„Metams bėgant, iki numatyto vertinimo sąrašas gali kisti, jei atsiras asmenų, kurių turtas viršys VMI numatytą turto vertės ribą. Taip pat tais atvejais, kai įvyksta turto dalybos, asmenų skyrybos, vedybos ar asmuo miršta“, – nurodė VMI atstovė.
Pasak jos, turtingų žmonių priežiūros padaliniui pradėjus veiklą, kiekvienas naujos mokesčių mokėtojų grupės asmuo apie patekimą į VMI sudarytą dideliu turtu disponuojančių asmenų aibę buvo informuotas asmeniškai.
Kiekvienam didelės vertės turtu disponuojančiam gyventojui priskirtas ir individualus specialistas – kuratorius.
„Prireikus jis organizuoja susitikimus – diskusijas, kuriomis siekiama aptarti sudėtingas mokestines situacijas, iškilusius probleminius klausimus, taip pat inicijuoja susitikimus, jei, atliekant stebėseną, analizuojant duomenis, bus identifikuojamos galimos mokestinės rizikos ar galimai neteisingas mokestinių prievolių vykdymas, padeda kitais klausimas“, – aiškino I. Biekšienė.
Dėl mokesčių keičia gyvenamą vietą
VMI atstovė taip pat informavo, kad šiuo metu nustatomi atvejai, kai gyventojų nedeklaruojamos ir neapmokestinamos užsienyje gautos pajamos (finansinių priemonių pardavimo pajamos, dividendai, palūkanos), ypač didelis dėmesys skiriamas užsienyje gautiems finansinių priemonių pardavimo atvejams.
„Taip pat detaliau analizuojami atvejai, kai per ilgesnį laikotarpį nedeklaruojami gauti dividendai, nors didelės vertės turtu disponuojantis asmuo valdo didelį akcinį kapitalą, tad tokia elgsena gali sufleruoti apie bandymą išvengti galimų mokesčių – naudą iš valdomos įmonės gaunant kitomis formomis“, – komentavo pašnekovė.
Naujausiais duomenimis, per pirmąjį pusmetį didelės vertės turtą valdančių asmenų atžvilgiu VMI atliktų priežiūros ir stebėsenos veiksmų metu nustatyta apie 10 mln. eurų nedeklaruotų apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių papildomai apskaičiuota 2 mln. eurų mokesčių.
Daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl nedeklaruotų iš užsienio gautų pajamų (finansinių priemonių pardavimo, dividendų, palūkanų), taip pat dėl dirbtinai didinamos vertybinių popierių įsigijimo kainos parduodant finansines priemones, tokiu būdu galimai bandant sumažinti mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą.
„Atliekant didelės vertės turtą valdančių asmenų priežiūrą, dėmesys neabejotinai skiriamas ir rezidavimo vietos nustatymui. Nustatyti 9 atvejai, kai asmenys yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos, tačiau VMI duomenų analizė parodė, jog jų asmeninių, ekonominių ar socialinių interesų Lietuvoje yra daugiau nei kitoje šalyje.
Tuomet VMI atliekamų kontrolės ir stebėsenos veiksmų metu prašome asmenų pateikti paaiškinimus, taip pat atitinkamų mokestinių laikotarpių užsienio mokesčių administratoriaus patvirtinimą apie rezidavimą ir mokesčių mokėjimą kitose užsienio valstybėse“, – nurodė I. Biekšienė.
