Tyrimas: dauguma lietuvių nenori gyventi greta neįgaliųjų, homoseksualų, musulmonų, rusų

Du trečdaliai lietuvių nenori gyventi kaimynystėje su psichinę negalią turinčiais asmenimis, dar maždaug pusė – greta homoseksualų, musulmonų, o trečdalis – šalia migrantų iš Rusijos, rodo trečiadienį paskelbtas tyrimas.

Remiantis jo duomenimis, su šių grupių asmenimis nenorima ir kartu dirbti.

Artėjant Tarptautinei rasinės diskriminacijos panaikinimo dienai tyrimo rezultatus pristatė Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“. Gyventojų apklausa buvo atlikta 2023 metų lapkritį, siekiant ištirti lietuvių nuostatas įvairių socialinių, etninių, religinių ir migrantų grupių atžvilgiu.

Pasak LSMC Etninių tyrimų skyriaus vadovės Monikos Frėjūtės-Rakauskienės, visuomenės nuostatas įvairių, etninių, socialinių, religinių grupių atžvilgiu centras atlieka nuo 2005-ųjų. Anksčiau buvo tirtas lietuvių požiūris į etnines, rasines, religines grupes, negalią turinčius žmones, kitakalbius.

Migrantų skaičiui Lietuvoje perkopus 200 tūkst., anot jos, nuspręsta tirti požiūrį į tris didesnes migrantų grupes – ukrainiečius, baltarusius ir rusus. Taip pat tirtas požiūris į apibendrintas grupes – asmenis su negalia, homoseksualus, kitos rasės ir etninės grupės žmones, kito netradicinio krikščioniško tikėjimo, taip pat nemokančius lietuvių kalbos asmenis bei migrantus. 

Nepageidaujami kaimynystėje

Pirmuoju klausimu lietuvių buvo klausiama – su kuo lietuviai nenori gyventi kaimynystėje. 

Anot M. Frėjūtės-Rakauskienės, keturios grupės yra „nepalankiausioje pozicijoje“: asmenys su psichine negalia (65 proc.), homoseksualūs asmenys (54 proc.), musulmonai (47 proc.) ir migrantai iš Rusijos (35 proc.).

„Didelė socialinė distancija yra su lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis (22 proc.), kitų netradicinių nekrikščioniškų kilmės krypčių tikėjimo atstovų (22 proc.), mažesnė – kitos rasės spalvos asmenims (19 proc.), kitos etninės grupės asmenims (18 proc.), mažiausia iš jų – migrantams iš Ukrainos (12 proc.)“, – sakė ekspertė.

Anot sociologės, į migrantus iš Rusijos žiūrima kaip į asmenis iš šalies agresorės, sukėlusios karą Ukrainoje, o į pastarosios šalies migrantus – kaip karo pabėgėlius, nukentėjusius nuo invazijos. Neigiamas požiūris fiksuojamas ir į baltarusius – greta jų nurodė nenorintys gyventi 18 proc. tyrimo respondentų.

Anot M. Frėjūtės-Rakauskienės, lyginant duomenis su 2022-iais, matyti, kad, kad socialinė distancija su minimomis grupėmis didėja, tai atspindi vyraujančią visuomenėje stigmą apie psichinę negalią, su kuria nenorima susidurti, apie ją viešai kalbėti. 

„Padidėjusios neigiamos nuostatos homoseksualių asmenų atžvilgiu – viena vertus mane šiek tiek stebina ta prasme, kad organizuojamos ir „Baltic pride“, pamažu viešai pradedama kalbėti apie homoseksualus, diskutuot apie problemas, su kuriomis susiduria. Pasitvirtina ir kituose socialiniuose tyrimuose atrastos tendencijos į nepakantų visuomenės požiūrį į homoseksualius asmenis, neapykantos kalbą nukreiptą prieš juos“, – teigė ji.

Jos nuomone, distancija jų požiūriu padidėjo ir todėl, kad Seime pastaraisiais dvejais metais buvo svarstomas partnerystės įstatymas, alternatyvios versijos. Būta kalbų ir apie Stambulo konvencijos neratifikavimą, kur kelti klausimai, susiję su homoseksualumu. 

M. Frėjūtės-Rakauskienės teigimu, žvelgiant pastarųjų dešimties metų duomenys, minimos grupės, šalia kurių lietuviai nenori gyventi bei kartu dirbti, išlieka panašios. 

Nenori dirbti su nemokančiais lietuviškai

Pasak Etninių tyrimų skyriaus vadovės, anksčiau daryti tyrimai rodė, kad lietuviai būdavo palankiau nusiteikę dirbti su minimų grupių asmenimis, tačiau „tendencijos čia gana stebinančios“. 

Anot jos, tyrimas rodo, kad nenorima dirbti su lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis (34 proc.) labiau nei su musulmonais (33 proc.). Tačiau didžiausia distancija šiuo klausimu išlieka žmonėms su psichine negalia (61 proc.) ir homoseksualiais asmenimis (40 proc.).

„Tai susiję su tendencija dėl Rusijos karo Ukrainoje, menkėjančiu rusų kalbos prestižu visuomenėje, pasigirsta diskusijų apie gyventojų požiūrį į padidėjusį rusų kalbos vartojimą viešojoje erdvėje, kasdieninėse situacijose. Rusų kalba tampa susikalbėjimo kalba su migrantais iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos“, – teigė ji. 

Anot jos, lyginant su 2022-ųjų apklausa, socialinė distancija visų grupių atžvilgiu yra padidėjusi, ypač asmenų su psichine negalia (padidėjo 18 proc.), homoseksualiais asmenimis (padidėjo 16 proc.), lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis (padidėjo 11 proc.).  

Nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėjas Kęstutis Grumodas teigia, kad tyrimas rodo, jog daugumos socialini grupių atžvilgiu distancija auga. Lietuviai mano, kad pabėgėliai gali daryti labiau neigiamą nei teigiamą įtaką visuomenei ir valstybei, o žiniasklaida atlieka teigiamą vaidmenį formuojant nuostatas. 

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2023-ųjų lapkričio 16 – 27 dienomis.

Apklausą inicijavo LSMC Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“. Apklausą atliko Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1018 Lietuvos gyventojų.

www.tv3.lt

Site Footer