Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų dėmesį patraukė kelis mėnesius prie didžiųjų prekybos centrų stovintys jauni žmonės, kurie prašo paaukoti pinigų. Žmonėms sukėlė įtarimų renkama parama, ar ji teisėta, ar nukeliauja į tinkamas rankas. Viešoje erdvėje sujudo ir internautai po žinios apie Latvijos pilietybę turinčio ukrainiečio Dmytro Žmuro įkurto „Baltic care foundation“ fondo veiklą. Latvių žurnalistai užfiksavo, kaip fondo savanorė prisipažino gaunanti 20 proc. nuo surinktos sumos.
Organizacijos veikla sukėlė daug klausimų, netrukus pradėjo plisti kalbos, kad latviškuose puslapiuose D. Žmuras nurodomas kaip kito labdaros fondo „Blessing for People Latvija“ vadovas.
Registrų centro duomenimis, „Baltic care foundation“ buvo įsteigtas šių metų gegužės 24 d. Fondo biuro adresas – Perkūnkiemio g. 13-91, šiuo adresu įregistruota daugybė įmonių. Birželį fondas įgijo paramos gavėjo statusą, tačiau daugiau informacijos apie iniciatyvą nėra – fondo atstovai kiek aktyviau skelbiasi socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje, skelbia, kad už suaukotas lėšas nupirko „Starlink“ sistemų Ukrainos kariuomenei.
Pirmasis apie mįslingą fondą pranešė naujienų portalas delfi.lt. Skelbiama, kad latviškuose puslapiuose D. Žmuras nurodomas ir kaip kito labdaros fondo – „Blessing for People Latvija“ – vadovas. Fondas – vis dar veikiantis, neišregistruotas. Be to, birželį kaimyninėje šalyje D. Žmuro įkurtas ir „Baltic care foundation“.
Prašė aukoti, bet sukėlė įtarimą
Dėl fondo veiklos akis užkliuvo Aukok.lt vadovei Giedrei Šopaitei-Šilinskienei. Savaitgalį apsipirkinėdama vienoje iš sostinės parduotuvių moteris buvo užkalbinta Ukrainos vėliava apsigaubusios merginos, kuri rankose laikė aukų dėžute ir kvietė paaukoti.
Moteris vėliau savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad jai įtarimą sukėlė ne tik nepateikti dokumentai, tačiau ir mažas informacijos kiekis.
„Patikrinusi organizacijos pavadinimą sužinojau, kad organizacija įsteigta vos prieš keletą mėnesių. „Facebook“ paskyra tuščia, „Instagram“ papildyta „Shutterstock“ nuotraukomis ir padriku turiniu.
Jokios informacijos apie labdaros fondo steigėją ir vadovą niekur nepavyko rasti. Apart fakto, kad tas pats asmuo vadovauja ir automobiliais prekiaujančiai įmonei. Nėra jokių socialinių tinklų kanalų ar asmeninės komunikacijos apie jo atstovaujamą labdaros iniciatyvą.
Jų interneto svetainėje pasitinka įspėjimas apie galimai kenkėjišką puslapį, pagrindinis langas – rusų kalba. Nors svetainėje deklaruojama kad „užtikriname visišką skaidrumą ir atskaitomybę už visas gautas lėšas“, nėra nei vienos ataskaitos ar detalaus paramos projekto aprašymo. Be to, yra įdėta vogta foto iš 2020 metais vykusio potvynio Ukrainoje“, – rašė G. Š. Šilinskienei.
„Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja G. Š. Šilinskienė sako, kad aukoti yra svarbu, tačiau tai reikia daryti itin apdairiai.
„Pinigų aukojimas yra toks subtilus reikalas, kuris susiūtas baltais pasitikėjimo siūlais. Aukoti tikrai reikia. Tačiau tai reikia daryti sąmoningai. Kai visuomenė yra įaudrinta kokio rezonansinio reiškinio, tuo gali pasinaudoti žulikai, sukčiai ir kitokio plauko blogiečiai. Deja, kol Lietuvoje neturime veikiančios paramos sektoriaus priežiūros, mums patiems, aukotojams, reikia skirti bent kelias papildomas minutes įvertinti abejones sukėlusią paramos iniciatyvą“, – rašė moteris.
„Baltic care foundation“ atstovas: „Mūsų fondas turi visus oficialius dokumentus“
Naujienų portalui tv3.lt paskambinus į nurodytą „Baltic care foundation“ vadovo Dmytro Žmuro numerį, atsiliepė kitas asmuo. Vyras kalbėjo rusiškai ir prisistatė, kaip fondo savanoris, D. Žmuro įgaliotinis fondo interesams. Sviatoslavu Tkachenko prisistatęs vyras pakomentavo sitauciją.
Nepaisant sukelto gyventojų nepasitikėjimo, S. Tkachenko teigia, kad Lietuvoje yra daug įvairių organizacijų, kurių tikslai yra padėti, paremti, o „Baltic care foundation“ turi visus reikalingus ir privalomus dokumentus, kurie, pasak jo, patvirtina legalią veiklą.
„Galiu pasakyti, kad po šios situacijos gavome dozę negatyvumo iš savo pusės. Tai demotyvuoja. Tai, kad vilnietė sutiko mūsų savanorį, nėra nieko ypatingo. Lietuvoje yra daugybė organizacijų, kurios užsiima visuomenine lėšų rinkimo ir humanitarinės pagalbos veikla, pavyzdžiui, kaip Raudonasis Kryžius, Maisto bankas ar kitos.
Mūsų fondas turi visus oficialius dokumentus, skirtus viešajam humanitarinės pagalbos rinkimui. Mokesčių policijai ataskaitų dar neteikėme, tačiau tam yra priežasčių. Fondas atidarytas prieš tris mėnesius, o ataskaitas privalome teikti kartą per metus. Kodėl dėl to apie mus susidarė tokia bloga nuomonė? Aš to nesuprantu“, – pasakojo S. Tkachenko.
S. Tkachenko teigia, kad socialiniai tinklai greitu metu bus papildyti nuotraukomis ir informacija.
„Mūsų socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ profiliai pasipildys turiniu su karių ir tų žmonių, kuriems padėjome, padėka.
Jei esi užimtas įvairiais darbais, ne visada turi laiko tai fotografuoti ir rodyti. Ypač atsižvelgiant į tendencijas ir šiuolaikinę visuomenę. Pasitaiko, kad rastas nuotraukas neapdoroję įkeliame ir dėl to esame sulaukę neigiamų atsiliepimų“, – teigia S. Tkachenko.
Anot S. Tkachenko, per kelis mėnesius labdaros fondui pavyko surinkti pakankamą sumą pinigų, kad būtų galima prisidėti ir aprūpinti Ukrainos kariuomenę.
„Kalbant apie patį fondą, per savo veiklą išsiuntėme du automobilius Ukrainos kariuomenei, išdavėme daugiau nei 500 maisto paketų pabėgėliams Vilniuje, nupirkome ir išsiuntėme į frontą kelis „StarLink“ interneto įrenginius. Fondas turi kelias pagalbos programas, renkame pinigus ir Ukrainai, ir VSI „Asterics“ prašymui įvykdyti“, – vardija jis.
Klaipėdos policija aiškinasi situaciją: mergina paramai rinkti reikalingų dokumentų nepateikė
Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė sako, kad vasaros gale pareigūnai gavo iškvietimą dėl nepilnametės, kuri neva rinko lėšas labdaros organizacijos vardu. Tačiau merginai nepateikus paramai rinkti skirtų dokumentų, Klaipėdos miesto pareigūnams teko nuvykti į organizacijos būstinę.
„Šių metų, rugpjūčio 8 dienos, tikrindami turimą informaciją, pareigūnai nuvyko prie vieno prekybos centro Klaipėdoje, Šilutės pl. Ten rasta nepilnametė, neva lėšas paramai renkanti mergina.
Paramai rinkti reikalingų dokumentų ji nepateikė, todėl pareigūnai nuvyko į uostamiestyje esančią vieno Lietuvoje įregistruoto tarptautinio paramos ir labdaros fondo būstinę.
Čia įgaliotu minimo fondo atstovu prisistatęs 2005 m. gimęs vaikinas geranoriškai bendrauti su pareigūnais nebuvo linkęs, nepateikė paramos rinkimo ir panaudojimo teisėtumą įrodančių dokumentų, todėl jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą policijos įstaigoje. Toliau vyksta įvykio aplinkybių patikslinimas“, – atsakė A. Grauslienė.
Naujienų portalas tv3.lt užklausė „Baltic care foundation“ įkūrėjo Dmytro Žmuro dėl situacijos, sulaukę atsakymo tekstą papildysime.