Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja galingus Rusijai per parą suduotus smūgius, tarp kurių sukeltų padarinių – sunaikinta būrio tvirtovė, minosvaidžių baterija ir apie 15 kovinių mašinų.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
18:50 | Berlynas: Vokietija pasiruošusi priimti dezertyrus iš Rusijos
Vokietija yra pasirengusi priimti rusų dezertyrus, ketvirtadienį pareiškė keli ministrai, pasirodžius pranešimams apie žmones, bėgančius nuo prezidento Vladimiro Putino įsakytos dalinės mobilizacijos.
„Dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“, – interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.
„Kiekvienas, kuris drąsiai priešinasi Putino režimui ir dėl to patenka į didelį pavojų, gali prašyti prieglobsčio nuo politinio persekiojimo“, – pridūrė ministrė.
Tuo metu teisingumo ministras Marco Buschmannas per „Twitter“ parašė: „Panašu, kad daug rusų palieka savo tėvynę – Vokietijoje laukiami visi, kas nekenčia Putino kelio ir myli liberalią demokratiją.“
Vokietija jau priėmė apie milijoną nuo Maskvos invazijos pabėgusių ukrainiečių, taip pat suteikė prieglobstį šimtams rusų disidentų.
Pasak N. Faeser, kad gautų apsaugą šalyje, pagreitinta procedūra pasinaudojo jau 438 Rusijos opozicijos šalininkai – daugelis jų yra žurnalistai.
Tačiau ministrė pabrėžė, jog politinis prieglobstis nesuteikiamas automatiškai ir kad prašytojams visų pirma atliekami patikrinimai saugumo sumetimais.
18:24 | Lenkijoje dalinamos jodo tabletės
Rusijai ir toliau vykdant atakas prie pat Zaporižios atominės elektrinės, Lenkijoje pradėtos dalinti jodo tabletės regione dirbantiems ugniagesių tarnyboms, kurios, kilus radiacijos pavojui, būtų perduotos žmonėms, rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūra.
„Po to, kai žiniasklaida pranešė apie vykstančius susišaudymus netoli Zaporižios atominės elektrinės, mes nusprendėme iš anksto griebtis apsaugos priemonių, siekiant išdalinti jodo tabletes.
Noriu nuraminti piliečius, kad tai yra įprastiniai, prevenciniai veiksmai, siekiant apsisaugoti, jeigu kiltų tokia situacija, kuri, tikiuosi, neišsipildys“, – radijo transliuotojui „Radio Zet“ sakė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Blažejus Pobožis.
17:48 | Ekspertai: Rusijos dalinė mobilizacija karą pratęs, bet nepadės Maskvai jo laimėti
Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę.
V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių. Apie dalinę mobilizaciją Kremliaus šeimininkas paskelbė jo kariams praradus didelę dalį karo pradžioje užgrobtų Ukrainos teritorijų.
Šią savaitę okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primesta valdžia taip pat paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.
Tačiau analitikai teigia, kad tai buvo politiškai rizikingas Rusijos vadovo žingsnis, nes šalies viduje didėja pasipriešinimas karui, o karinės mobilizacijos struktūra per pastarąjį dešimtmetį susilpnėjo.
„Jie nesugebės to padaryti gerai“, – sakė „RAND Corporation“ Rusijos gynybos specialistė Dara Massicot, tyrinėjanti mobilizacijos procesą.
„Jie surinks žmones ir siųs juos į frontą su senu apmokymu, prastu vadovavimu, dar prastesnės būklės įranga nei aktyviosios tarnybos pajėgos ir siųs juos chaotiškai dalimis, nes neturi laiko laukti“, – teigė ji.
Vašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos specialistas Michaelas Kofmanas savo ruožtu įspėjo nenuvertinti šių pastangų.
Tai padės Maskvai sutvirtinti dabartines fronto linijas, kurias smarkiai spaudžia Ukrainos kariai, kuriuos Vakarai remia savo ginkluote.
„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra labai pažeidžiama artėjant žiemai, o 2023 metais ji atrodys dar blogiau“, – trečiadienį sakė M. Kofmanas.
„Taigi, tai gali išplėsti Rusijos galimybės tęsti karą, bet jo bendra trajektorija ir rezultatai neturėtų pasikeisti“, – teigė jis.
Tačiau V. Putino iššūkis – suburti pajėgas, kurios būtų tinkamai apmokytos, aprūpintos tinkama įranga, turėtų kompetentingą vadovybę ir būtų motyvuotos.
„Jei bus apmokyti šie rezervistai,.. tai vis tiek nėra daug. Mokymo kokybė vis tiek bus abejotina. Kas jiems vadovaus? Visi kiti dalykai tebėra atviri klausimai“, – sakė Robas Lee, Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis.
„Šiame kare vis dažniau dalyvaus motyvuoti savanoriai iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos pusės bus daugiau žmonių, kurie nenori ten būti“, – spėjo jis.
Į atsargą išėjęs australų generolas ir gynybos analitikas Mickas Ryanas (Mikas Rajanas) teigia, kad V. Putinas vis dar nori „pratęsti karą ir pergudrauti Vakarų valstybes“.
„Atsižvelgiant į tai, kad koviniai rezultatai prastėja nuo 3–4 mėnesio žymos, tai yra išsekusios pajėgos, kurias reikia rotuoti“, – parašė jis per „Twitter“.
„Šaukiamų karių skaičius nėra pakankamas, kad jie galėtų įnešti lemiamą indėlį ar pakeisti karo baigtį… Tai labiau susiję su rotacija ir pakeitimu“, – pridūrė ekspertas.
17:19 | Mobilizacija Rusijoje: oro uostuose – eilės
Prasidėjusi mobilizacija Rusijoje dar sykį atskleidė, kad Rusijos lyderių kalbos – viena, o realybė yra visiškai kita. Pasirodė pranešimai, kad Maskvos oro uostuose pradėti tikrinti visi vyrai, o šaukimus vykti į karą gauna ir daugiavaikiai tėvai, neturintis jokios karinės patirties.
Nepaisant Vladimiro Putino ir Sergejaus Šoigu tikinimų, kad mobilizuojami „dalinės mobilizacijos“ metu bus tik jau turintys karinės patirties, karinę specialybę ar bent jau tarnavę asmenys, pasirodo vis daugiau pranešimų apie rusus, kurie su kariniais reikalais neturi nieko bendro.
