Tai, kas Lietuvoje legalu ir plačiai vartojama, kaimynėje Baltarusijoje gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Pasekmės – penkeri metai kalėjimo, pasakojama LNK reportaže.
Vilnietė Goda tarp arbatų lentynos stabtelėjo ties kanapių arbata – tokios dar nebandė, bet sudomino jos poveikis. „Turiu šiokių tokių problemų dėl miego – nebūna lengva naktimis užmigti. Esu girdėjusi, kad kanapių arbata padeda – yra raminamojo poveikio. Būtų įdomu pabandyti“, – kalbėjo jauna moteris.
Lietuvoje – legalu, o visai šalia – Baltarusijoje, už tokios arbatos gurkšnojimą ar net turėjimą gali grėsti belangė. Baltarusiai pranešė: incidentas įvyko rugpjūčio 11 dieną Lošos patikros punkte. Iš Lietuvos į Baltarusiją vykusi moteris – patikrinta. Bagažinėje per apžiūrą tarnybinis šuo rado arbatos pakuotę, kurioje yra kanapių. Baltarusijos pilietė paaiškino – žolelių arbatos įsigijo Lietuvoje. Baltarusių teisėsauga praneša – už tai gresia iki penkerių metų kalėjimo.
Arbatos gamintojų tokia situacija nestebina. Sako, kad iš Baltarusijos klausimų apie savo produkciją sulaukė jau anksčiau ir ne vieną kartą. „Ar, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, šita arbata yra narkotikas“, – baltarusių raštą citavo įmonės vadovas.
Baltarusiams užkliuvo arbata, pagaminta Švenčionyse. Čia įsikūrę vieni didžiausių vaistažolių arbatų Baltijos šalyse gamintojai. „Visoje Europoje, Amerikoje kanapės yra suskirstytos į dvi kategorijas: pluoštinę ir medicininę. O Baltarusijoje, Rusijoje yra viena kanapių rūšis. Todėl jie įsivaizduoja, kad visos kanapės yra narkotikai, kad tai yra blogai. Jie tokio suskirstymo nepripažįsta“, – aiškino „Acorus Calamus“ direktorius Elmantas Pocevičius.
Baltarusiai teiraujasi, kur tokios arbatos Lietuvoje galima įsigyti. Ar reikalingas gydytojo receptas, ar specialus leidimas. Vadovas sako, kad tokios užklausos pradėjo plaukti maždaug prieš metus – kas mėnesį ar du reguliariai. Vadovas juokauja, turi jau ir šabloninį atsakymą, kad tai – ne narkotikai, o maistas.
„Tik galiu įtarti, kad jie bando nupiešti taip lyg iš Lietuvos yra vežami narkotikai. Neveltui jie siunčia tokias užklausas su užuomina ir klausimu, ar tai nėra narkotikas“, – spėjp įmonės direktorius.
Viena vertus, tokią situaciją jis vadina kuriozine, nes užklausas siunčia tas pats postas. Tačiau nežinia, kaip tai bandoma traktuoti, ir koks įkliuvusiųjų likimas. „Aš nežinau, kuo baigiasi, kai mes jiems išsiunčiame tuos atsakymus. Ar jie tuos atsakymus priima ir ar tikrai tam žmogui nieko nebūna. Dėl šito jie mūsų neinformuoja“, – teigė E. Pocevičius.
Vadovas sakė, nors eksportą vykdo į beveik 30 šalių, tik iš Baltarusijos sulaukia tokių užklausų. Nors nei į Rusiją, nei į Baltarusiją eksportas nevyksta. Arbatos patenka tiek, kiek įsiveža žmonės. Tad, matyt, lietuviška kanapė – ir jiems gardu.
„Man atrodo, kad tai yra absurdas. Juk tai nėra hašišas“, – stebėjosi žurnalistų kalbinta vilnietė Goda.
„Nenoriu tikėti. Čia – ne rūkymas, ne narkotikų vartojimas“, – tarstelėjo kita moteris.
„Gal – politika, nes jei pas mus ją galima pardavinėti, manau, kad nieko ten nėra“, – tarstelėjo kalbintas vyras.
Mūsų verslai sako, kad kanapių arbata Lietuvoje – paklausi. „Per metus parduodame apie 20 tūkst. Tai, lyginant su kitais arbatos pardavimais, nėra labai dideli kiekiai. Tačiau savo pirkėją turi“, – pasakojo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Ir prekybos vietose galima rasti ne tik arbatos su kanapėmis. Tad galima tik pagalvoti, kaip į tai reaguotų baltarusiai. „Yra tokie dalykai kaip: duona su kanapėmis, aliejus, įvairios lukštentos sėklos ir branduoliai, kurie tampa vis populiaresni salotoms. Netgi turime kosmetikos su kanapėmis – dantų pastą, plaukų ir odos priežiūros priemones: šampūnus ir netgi šokoladiniai saldainiai su kanapėmis, bulvių traškučiai, įvairūs padažai“, – vardijo „Maxima“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
