Tik prasidėjus 2024 metams lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms Lietuvoje buvo panaikintas ir grąžintas 21 proc. Restoranų tinklai anksčiau įspėjo, kad kainos stipriai kils, dalis kavinių bankrutuos. Anot jų atstovų, taip ir įvyko.
Pašnekovų spėjimu, 80 proc. maitinimo įstaigų Lietuvoje šiuo metu dirba nuostolingai. Jie neslėpė, kad pastebimas ir klientų skaičiaus sumažėjimas.
Dalis kavinių tinklų kainas jau pakėlė ir stengsis toliau nebekelti. Kiti vis tik prognozuoja, kad artimiausiu metu maistas restoranuose dar kiek pabrangs.
Nuostolių ir bankrotų banga?
Vienos didžiausių restoranų grupių Lietuvoje „Amber food“ (kuriai priklauso „Charlie pizza“, „La crepe“, „Katpėdėlė“ ir kt.) vadovas Gediminas Balnis atkreipė dėmesį, kad užsieniečius klientus ir taip gąsdina Lietuvos siena su Kaliningradu ir Baltarusija. Tad paskutiniai turistai, pamatę kainas mūsų šalyje, yra skatinami pinigus leisti kitur.
„Visame šiame Molotovo kokteilyje dar prisideda padidėjęs PVM, taip pat vienas didžiausių Europoje – 10 proc. – darbo užmokesčio kėlimas, infliacija ir nuomos indeksacija.
Tad drįsčiau teigti, kad 80 proc. maitinimo įstaigų dabar dirba nuostolingai. „Jurgis ir drakonas“ uždarė pirmą legendinį savo restoraną Senamiestyje. Prasidėjo tie bankrotai“, – įžvalgomis dalinosi G. Balnis.
Anot jo, daugelio maitinimo įstaigų Lietuvoje apyvarta yra sumažėjusi, bendrai – apie 7 proc. Verslininko aiškinimu, jeigu patiekalą pagaminti kainuoja 5 eurus, tai dažnai papildomai dar 5 eurus sudaro darbo užmokestis.
Restoranų grupės direktorius atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur PVM turi ne tik maistas parduotuvėse, bet PVM dar prisiskaičiuoja ir prie darbo užmokesčio.
Dėl to, G. Balnio vertinimu, darbo užmokestis sudaro 40–50 proc. maitinimo įstaigų sąnaudų.
„Ši situacija yra aiški ir ekonomikos studentui, kuris bent antrame kurse yra, bet tai nėra aišku būtent mūsų valstybės institucijų atstovams. Jie mato kažkokius mistinius surenkamus mokesčius nuo padidinto PVM. Bet tai yra ne tiesa, nes tais pačiais pinigais reikės padengti pabrangusį maitinimą mokyklose, ligoninėse ir kalėjimuose.
Valdžia nesuprato pasekmių ir juokėsi iš mūsų, kai mes apie tai kalbėjome, bet dabar turime faktą. Be abejo, nuėjus bankrotų bangai situacija šiek tiek stabilizuosis, nes likę restoranai tą apyvartą persiskirstys. Bet ar tai yra sveika ekonomikai?“ – retoriškai klausė „Amber food“ akcininkas.
„Etno dvaras“ restoranų tinklo marketingo vadovas Kęstutis Markevičius paantrino, kad PVM grąžinimas esmingai prisidėjo prie kitų sąnaudų didėjimo:
„Nuomos kainų indeksacija, eilinis alkoholio akcizų kėlimas, o ypač minimalus darbo užmokesčio kėlimas lemia ne tik restoranų verslą, kur darbo užmokesčio sąnaudos neretai sudaro daugiau nei trečdalį visų restorano sąnaudų, bet ir kaitina visą rinką – tiekėjai palaipsniui koreguoja kainas, o galiausiai jos atgula ant galutinio vartotojo pečių.“
Kainos kilo dešimtadaliu ir augs dar?
„Čili pica“ ir „Čili take away“ tinklus valdančios grupės „LTK food group“ generalinė direktorė Goda Karosaitė pripažino, kad panaikinus PVM lengvatą, kaip ir kiti restoranai, tinklas buvo priverstas peržiūrėti savo kainodarą. Tačiau, kiek kainos pakilo nuo sausio 1 d., neatskleidė.
„Talutti“ restoranų tinklo vadovė Asta Kukarėnė nurodė, kad klientų, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, sumažėjimas yra apie 10 proc.
Paklausta apie kainas „Talutti“ vadovė atsakė taip: „Manėme, kad pavyks kainų nekelti dėl mūsų svečių, bet, praėjus sausio mėnesiui ir pamačius rezultatus, nusprendėme nuo ateinančio mėnesio kelti kainas, nors keliais procentais.“
Ji pridūrė, kad labiausiai brango žuvis. Ir neslėpė, kad patiekalų kainos jos atstovaujamose maitinimo įstaigose dar kils apie 5 proc.
G. Balnis įvardijo, kad maždaug tiek, kiek augo PVM, pakilo ir kainos restoranų klientams – apie 10–11 proc.
Jis neslėpė, kad vartotojai labai aiškiai į tai atsakė, maitinimo įstaigose sumažindami apsilankymų skaičių.
Anot pašnekovo, net jeigu vartojimas būtų ir nenukritęs, pelningumas vis tiek mažėtų, nes augo PVM, minimali alga ir nuoma.
„Be to, mes konkuruojame su maisto gaminimu namuose. Visais būdais daužomas tas mūsų verslas ir skatinami tie didieji rykliai – parduotuvės. O smulkus verslas ir turizmas yra paskutinėje vietoje.
Nors būtent iš čia, po eksporto, valstybei būtų galima pasiimti daugiausiai pinigų. O dabar žmonės daugiau išleidžia atostogaudami kitur“, – dėstė „Amber Food“ savininkas.
Karka pabrango 2 eurais
„Etno dvaras“ marketingo vadovas tikino, kad restoranų tinklas visada stengiasi amortizuoti kainas, bet neslėpė, kad esant dideliems pokyčiams yra priverstas jas palaipsniui koreguoti.
K. Markevičius įvardijo, kad bendras patiekalų kainų lygis pakilo apie 10–11 proc.: „Ne visiems vienodai, kai kurie – virš 11 proc., kaip Kyjivo kotletas ar traškioji vištiena. Kai kurie – 13–14 proc., kaip karka, cepelinai.
O kai kurių patiekalų ar produktų kainos išvis liko 2022 m. lygyje, pvz., mūsų duonos gira, kisielius, juoda kava, dalis alkoholinių gėrimų.“
Jis patikino, kad kainų kėlimo neplanuoja, tačiau pridūrė, kad viskas priklauso nuo žaliavų ir tiekėjų kainų.
O G. Balnis neslėpė suprantantis, kad klientams didesnis PVM nėra motyvas kelti kainas, mat jie mato kainas užsienyje ir jas, o ypač alkoholio, nuolat lygina.
Pašnekovas paminėjo, kad lietuviai lygina, pavyzdžiui, vyno kainas Ispanijoje, kur PVM – 10 proc., alkoholiui akcizų nėra, o atlyginimai – mažesni nei Lietuvoje:
„Žiūrint į PVM, su darbo santykiais susijusius mokesčius ir alkoholio akcizus, mes tikrai esame Europos TOP‘e. Tai kuo mes nustebinsime tą Europą – klimatu, didelėmis kainomis?“
Europos į šį verslą žiūrima kitaip?
„LTK food group“ generalinė direktorė restoranų verslą įvardijo kaip sezoninį ir atkreipė dėmesį, kad žiemos laikotarpis yra lėtesnis nei kiti sezonai.
Dėl to po Naujųjų metų yra įprasta pastebėti mažesnį klientų srautų intensyvumą.
Anot pašnekovės, reikia turėti omenyje, kad praėjusiais metais ir šį žiemos sezoną klientus paveikė ir bendri ekonominiai procesai: augančios palūkanos, brangstantys energetiniai resursai ir t. t.:
„Natūralu, kad vien tai neigiamai veikia vartotojų nusiteikimą ir galimybes leisti savo pajamas viešojo maitinimo sektoriuje.“
G. Karosaitė neslėpė, kad šiemet reikšmingą įtaką turėjo ir PVM lengvatos panaikinimas. Todėl metų pradžia prislėgė visus rinkos dalyvius.
„Mes esame vienas didžiausių ir seniausių Lietuvoje restoranų tinklų, ieškome vidinių resursų, remiamės sukauptu šio verslo know-how (liet. praktine patirtimi), kad nuo poveikio maksimaliai apsaugotume tiek mūsų restoranų svečius, tiek mūsų darbuotojus ir tai nėra lengva užduotis.
Todėl įsivaizduojame, kokio masto iššūkiu PVM lengvatos atšaukimo pasekmės tampa mažesniems rinkos dalyviams“, – kalbėjo generalinė direktorė.
„LTK food group“ generalinės direktorės vertinimu, reikšmingo žaliavų kainų pokyčio nebuvo. Ji taip pat paminėjo, kad kito minimalus dienos atlygis: „Jis didėjo apie 10 proc., kas yra gera žinia „Čili Pizza“ restoranų darbuotojams.“
„Etno dvaras“ atstovas irgi neslėpė, kad PVM grąžinimas esmingai lemia viešojo maitinimo verslą ir neabejotinai turės skaudžių pasekmių: uždarytų kavinių, restoranų, prarastų darbo vietų, bankrutavusių smulkių verslų, gilėjantį šešėlį.
„Tai – nedžiugina ir pagrįstai kelia klausimų, ypač turint pavyzdžių, kad didžiojoje dalyje Europos į restoranų verslą žiūrima kitaip – jie yra skatinami, taip pat ir PVM lengvatomis“, – komentavo jis.
Didžiausi konkurentai – šešėlis pajūryje
„Čili pica“ ir „Čili take away“ atstovė patikino, kad tinklas strategija dėlioja taip, jog kainų šias metais daugiau didinti nereikėtų.
„Per savo įstoriją esame matę visokių situacijų rinkoje, todėl tikime, kad galėsime pasiūlyti savo svečiams malonių sprendimų.
Tai nėra paprasti uždaviniai, tačiau „Čili Pizza“ restoranų ambicija – visada suteikti geriausią kokybės ir kainos santykį klientams. Jau dabar vykdome konkrečius darbus, kad netolimoje ateityje pasiūlytume geresnes kainas“, – komentavo G. Karosaitė.
G. Balnis irgi neslėpė, kad kainas kelti toliau būtų labai sudėtinga, nes vartojimas ir taip yra sumažėjęs.
Anot jo, ypač sunku konkuruoti su šešėlyje dirbančiomis įstaigomis: „Visas pajūris dirba su nekompiuterizuotomis kasomis, kur net mokesčių inspekcija negali susekti.
Tai vėl turėsime konkuruoti su pajūriu, sezoniniais restoranais, kurie irgi gali pasikelti kainas, bet mokėti mažesnius mokesčius.“
