Šį savaitgalį – 390 pacientų, kasdien apie 260–300 ir daugiau besikreipiančiųjų pagalbos, tarp jų – nuo kelių iki keliolikos dėl sunkių traumų stacionarizuojamų pacientų. Tokiu krūviu šiuo metu dirba LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyrius (Traumatologijos punktas) Laisvės al. 17.
Čia pacientų srautas itin intensyvus ištisus metus, o šiltasis sezonas, kai žmonės aktyvesni, judresni, gydytojams ortopedams traumatologams bei slaugos personalui toli gražu ne atokvėpio metas, pranešė įstaiga socialiniame tinkle.
Pacientai laukia ir per naktį
Didžiausio piko valandos, kai pacientams gali tekti palaukti vidutiniškai apie porą valandų, – šeštadieniais 10–13 val. ir sekmadieniais nuo 17 val. iki pusiaunakčio, o kartais ir iki ryto.
„Prašome nepykti, nes srautai skyriuje išties dideli“, – pažymi įstaiga.
Pažymima, kad kreiptis į Skubios pagalbos ir traumų skyrių (Traumatologijos punktą) reikia ne vėliau nei praėjus 48 val. po traumos, nes tik toks terminas pagal įstatymą traktuojamas kaip skubi pagalba. Praėjus daugiau laiko, reikės arba šeimos gydytojo siuntimo, arba paslauga bus mokama.
„Jei žiemą didžioji dalis pacientų kreipiasi dėl šlaunikaulių, blauzdikaulių, žastikaulių lūžių, tai vasarą vyrauja galūnių ir sąnarių sumušimai, sąnarių pakrypimai, patempimai, kartais raiščių, ypač kelio sąnario, plyšimai, kaulo sąnarinės galvos, kulkšnies, riešo srities lūžimai. Tai susižalojimai, kuriuos suaugusieji ir vaikai patiria pramogaudami, sportuodami, važiuodami dviračiais, motociklais, riedučiais, riedlentėm, riedžiais“, – pasakoja Traumatologijos punkto vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Šulnius.
Pasak jo, važiavimo paspirtuku ar dviračiu viena dažniausių traumų būna lūžęs raktikaulis, o pramoga vandens motociklu, kai jis dideliu greičiu tempia ratą su sėdinčiu keleiviu, neretai baigiasi šiam atsitrenkus į medį ar panašų objektą.
Dar viena vasaros susižalojimų kategorija – atviros traumos, žaizdos, kai žmonės susižeidžia dirbdami lauko darbus, pjaudami, kaldami, obliuodami. Kartais – užsimanę paprasčiausiai išsimaudyti ir vandens telkinio dugne užmynę šukę.
Dažniausios klaidos suteikiant pagalbą
A. Šulnius įvardija dvi dažniausias klaidas, kurias darome suteikdami pagalbą sau ar traumą patyrusiam kitam žmogui.
Dažnas pagalbos būdas – karštas arba spiritinis kompresas. Pasak gydytojo, patempimų, sumušimų, raiščių sužalojimų ir kt. atvejais nei karštas, nei spiritinis kompresas jokiu būdu netinka.
„Tai pagerina audinių aprūpinimą krauju ir prailgina gijimo laiką“, – paaiškina gydytojas.
Taip pat klaidingas būdas yra savarankiškas bandymas „atstatyti į vietą“ deformuotą sąnarį. „Bandymas savo jėgomis tempti, „atstatyti į vietą“ panirusį ar kitaip traumuotą sąnarį jį tik dar labiau traumuoja“, – pabrėžia A. Šulnius.
„Traumuotą vietą reikia suteipuoti, kad nepriplūstų kraujo į audinius, sutvarstyti bintu ir šaldyti, – pataria LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas. – Tinka paprasčiausias šalto vandens kompresas – garuodamas vanduo vėsins sužalotą vietą. Dar geriau yra į audinį įvynioti ledo kubeliai. Taigi pirmajai pagalbai svarbiausia – tvarstis, ramybė ir šaltis. O tada, jei galūnė deformuota, skauda, tinsta, reikia vykti pas specialistus.“
„Jei žaizda kraujuoja, – aiškina A. Šulnius, – stabdome kraujavimą, pačiam arba su kažkieno pagalba prispaudžiant tvarstį, ir – tiesiu taikymu į gydymo įstaigą.“
