Prieš įsigydamas automobilį, kiekvienas vairuotojas stengiasi įsitikinti, kad išsirinkta transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Techninių apžiūrų centruose nustačius, kad automobilio rida pakeista, jo eksploatacija dabar paprastai nėra draudžiama. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Užfiksavus, kad net ir anksčiau pirkto automobilio odometro duomenys pakeisti, su juo važiuoti nebūtų leidžiama.
Naudotų automobilių rinkoje ridos klastojimas – vienas dažniausiai pasitaikančių nusikaltimų. O dėl to vairuotojai, įsigydami transporto priemonę, yra priversti susimokėti daugiau.
Nors šiuo metu už ridos atsukimą yra netgi numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau, panašu, tai neatbaido nesąžiningų transporto priemonių prekeivių nuo šios neleistinos veikos.
Vis dėlto dabar siūloma pakeisti tvarką ir iš viso uždrausti ekploatuoti automobilius su suklastota rida.
Suklastojus ridą, važiuoti automobiliu negalėsite
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Europos Sąjungoje (ES) jau gerokai anksčiau – nuo 2013 metų – galioja speciali direktyva dėl transporto priemonių ridos klastojimo.
Atsižvelgiant į ją, siūloma papildyti transporto priemonėms taikomus reikalavimus, kurie tvirtinami atitinkamu LTSA direktoriaus įsakymu.
Pašnekovė argumentuoja, kad jeigu techninės apžiūros metu buvo užfiksuotas ridos klastojimo faktas, tai privalu laikyti dideliu trūkumu. Todėl tokiu atveju automobiliui negali būti išduodamas techninės apžiūros patvirtinimo lapas.
Nors tvarka iš esmės esą ir nesikeičia, tačiau ją siūloma papildyti tokiu punktu:
„Odometro rodomi skaitmenys techninės apžiūros metu negali būti mažesni už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotus odometro rodomus skaitmenis, išskyrus atvejus, kai odometras pasiekė maksimalią rodytiną ridą ir dėl to odometro rodomi skaitmenys prasidėjo nuo nulio arba odometras turėjo būti pakeistas, pavyzdžiui, dėl gedimo (pateikiama techninę priežiūrą ar remontą atliekančio subjekto išduotas darbų atlikimo aktas, įrodantis atliktą odometro keitimą).“
E. Kučinskaitė atkreipia dėmesį, kad iki šiol tokios nuostatos reikalavimuose nėra. Todėl praktikoje kyla klausimų, kada ridos sumažėjimas turėtų būti laikomas dideliu trūkumu ir kaip jis turėtų būti pagrindžiamas, t.y. suvokti, kada rida buvo sumažinta ne dėl piktnaudžiavimo.
„Pagrindinė mūsų žinutė vairuotojams: transporto priemonė į techninę apžiūrą negalės atvykti su mažesne rida, nei buvo fiksuota praėjusios apžiūros metu. 7.11 punktas yra esminė naujovė teisės akte ir jos tikslas – padėti vienodai suprasti neigiamą ridą tiek automobilių savininkams, tiek ir techninės apžiūros kontrolieriams.
<…> Ridos sumažėjimas yra leistinas transporto priemonės odometrui pasiekus maksimalią rodytiną ridą ir „nusinulinus“, taip pat atsiradus būtinybei (pavyzdžiui, dėl gedimo) jį pakeisti nauju. Tokiu atveju pateikiama odometrą pakeitusio subjekto darbų atlikimo aktas“, – aiškino pašnekovė.
Visgi naujieji patikslinimai teisės akte suvaldyti situaciją dėl ridos klastojimų atvejų padės ne visuomet.
Pavyzdžiui, jeigu transporto priemonė yra įvežama iš užsienio arba automobiliui techninė apžiūra atliekama pirmą kartą prieš ją įregistruojant, toks pakeitimas, pasak LTSA atstovės, įtakos nedarys, kadangi ES mastu nėra elektroninių ridos duomenų mainų.
„Atpirkimo ožiu“ taptų pirkėjas?
LTSA atstovai jau dabar ragina vairuotojus, planuojančius įsigyti naudotą transporto priemonę, iš pradžių pasidomėti jos istorija, kadangi tai būtų itin svarbu, jeigu žadami pakeitimai iš tiesų įsigaliotų.
Tuo metu Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas svarsto, kad spręsti transporto priemonių ridos klastojimo problema yra svarbu, tačiau įžvelgia ir rizikų, kad galiausiai visą atsakomybę už netikslius odometro duomenis prisiimtų naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam įstatymiškai grėstų ir baudžiamoji atsakomybė.
„LTSA viešam svarstymui pateiktame to sprendimo projekte nėra sumodeliuotos visos galimos situacijos, todėl gali nutikti taip, kad „atpirkimo ožiu“ bus paverstas su tokio pobūdžio nusikaltimais nieko bendra neturintis žmogus: tereikia įsigyti automobilį su „pakoreguotais“ odometro rodmenimis prieš tai nepasigilinus į jo istoriją.
Tokiu atveju žmogus, atvykęs į techninės apžiūros stotį, ne tik negaus teigiamos kontrolieriaus išvados, jei patikros metu būtų nustatyta mažesnė rida, nei prieš tai buvusios apžiūros metu, bet privalės įrodyti, kad toks sumažėjimas yra sąlygotas objektyvių aplinkybių ir nėra sąmoningas klastojimas“, – kalbėjo R. Gabartas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tokioje situacijoje transporto priemonės savininkas, tikėtina, griebtųsi papildomų veiksmų, kurie taip pat būtų laikytini neteisėtais.
Pavyzdžiui, vairuotojas, kaip teigia R. Gabartas, sužinojęs apie iškilusią problemą, gali mėginti įsigyti fiktyvią pažymą apie pakeistą odometrą iš kokios nors serviso įmonės. Arba, susiradus odometro rodmenų klastojimo „paslaugas“ teikiančius asmenis, paprašytų paslaugos padidinti ridą.
Pakeitus dabartinius reikalavimus, galimų rizikų dėl ridos klastojimo atvejų mato ir automobilių istorijos patikros bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Nors dabartiniai duomenys rodo, kad kas penktas naudotas automobilis yra parduodamas su suklastota rida, o perpardavėjai tokiu būdu padidina kainą už automobilį iki 25 proc., žadami pakeitimai, pasak M. Buzelio, tikėtina, kad neduotų teigiamų rezultatų.
„Tai iš esmės nepakeistų nieko, o tik pridarytų daugiau problemų galutiniams vartotojams, t.y. automobilių pirkėjams, kurie nėra pakankamai edukuoti, ne visai žino, kad ridos klastojimas apskritai yra problema.
Tikėtina, kad jeigu techninės apžiūros metu būtų aptikti ridos klastojimo atvejai ir vėliau su tuo automobiliui nebūtų galima dalyvauti eisme, žmonės liktų tarsi nežinomybėje ir keltų klausimus: o ką daryti toliau, kokie buvo tikrieji ridos duomenys iki juos suklastojant, jeigu būtų bandoma ieškoti asmenų, kurie galėtų sugrąžinti originalius odometro rodmenis? Panašu, kad LTSA atstovai nepagalvojo apie galima tokio siūlymo pasekmes“, – kalbėjo jis.
M. Buzelis sako, kad, siekiant užkardyti neteisėtas veikas, kuomet asmenys griebiasi klastoti odometro duomenis, valstybės taip pat turėtų tarpusavyje keistis duomenimis, tačiau šalių registrai tokia informacija nesikeičia.
„Aš sakyčiau, kad reikia kovoti su ridos klastotojais, už tai didinti baudas, sukurti tam tikrus precedentus, apie kuriuos būtų kalbama ir tai atgrasytų ridos klastotojus, tačiau tai neturėtų tapti dar didesniu galvos skausmu gyventojams, kurie perka automobilius nepasidomėdami automobilio istorija“, – kalbėjo pašnekovas.
Atsiranda pilkoji zona, todėl siūlo įgalinti „saugiklius“
R. Gabartas tikina, kad skaitant tvarkos pakeitimų projektą kyla neaiškumų, ar eiliniai automobilių pirkėjai iš tiesų būtų apsaugoti nuo galimų sukčiavimo.
Todėl, pasak pašnekovo, yra svarbu, kad atsirastų ir tam tikri „saugikliai“, vienas jų – privalomas ridos fiksavimas, kuomet kaskart keičiasi automobilio savininkas.
„Tai padaryti būtų galima įpareigojant VĮ „Regitra“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro rodmenis. Tą pat daryti galima apdraudžiant automobilį ar kaskart apsilankant serviso dirbtuvėse.
Tokia visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti, kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo. Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik TA stotyse viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu“, – paaiškino R. Gabartas.
Tuo metu M. Buzelis antrina, kad tada, kai transporto priemonė iki apsilankymo techninės apžiūros centre yra perparduodama keletą kartų, tokiu atveju atsiranda tarsi pilkoji zona, kurią būtų galima interpetuoti skirtingai būdais.
„Būtų sunku nustatyti, kas ir kada suklastojo ridą. Jeigu, sakykime, būtų taip, kaip kai kuriose ES šalyse, kai rida fiksuojama vos ne kas mėnesį, tokiu atveju galbūt nauji reikalavimai veiktų. Tačiau dabar, kai rida fiksuojama kas du metus, nemanau, kad tokie pakeitimai yra gera idėja.
Be to, žmonės nėra pakankamai gerai edukuoti, kad būtų išvengiama papildomų problemų, kuomet yra įsigyjama transporto priemonė“, – teigė jis
Automobilių rinkos ekspertas M. Buzelis mano, kad numatomi pakeitimai suveiktų tik „kaip šaltas dušas“. Taip pat pastebima, kad dažniausiai odometro duomenys yra klastojami, kai transporto priemonė atkeliauja iš užsienio, todėl vargu, ar žadama priemonė pasiteisintų, mat pagrindinė kontrolė vyktų tada, kai automobiliai jau būna įregistruoti Lietuvoje.
„Tai būtų kaip šaltas dušas vairuotojams ir tai labai gerai suveiktų kaip komunikacija. Bet šitos komunikacijos kaina – labai didelis nepasitenkinimas iš kai kurių vairuotojų, taip pat būtų kuriamas tam tikras supriešinimas.
<…> Absoliuti dauguma ridos klastojimo atvejų yra atliekama tada, kai automobilis atkeliauja iš vienos šalies į kitą. Tad šis pasiūlymas iš esmės nekeistų nieko“, – svarstė pašnekovas.
Kai kuriais atvejais išsiaiškinti tikrosios ridos gali nepavykti
Kaip teigė R. Gabartas, šiuo metu galiojantys techninės apžiūros reikalavimai numato vizualią odometro apžiūrą, o „dideliu trūkumu“ laikomi atvejai tada, kai odometras neveikia.
Pavyzdžiui, jei skaitmeniniame prietaisų skydelyje nedega bent vienas ar keli skaitmenys arba yra „akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių“.
„Tačiau kokie tie požymiai, nėra niekur aprašyta, o TA kontrolierius neturi net teorinių galimybių tokius detektyvo požymių turinčius rebusus išspręsti. Šiuo metu „neigiamos ridos“ atvejai tiesiog fiksuojami atitinkamą informaciją įrašant į TA apžiūros kortelę, tačiau nėra vertinami kaip trūkumas.
„Transeksta“ mano, kad, užfiksavus „neigiamą“ odometro rodmenų pokytį, jis būtų vertinamas kaip „nedidelis trūkumas“, nes tai nėra tiesiogiai susiję su transporto priemonės keliama grėsme viešajam eismui“, – kalbėjo R. Gabartas.
Pašnekovas tikina, kad išsaiškinti tikrąją automobilio ridą – ypač naujos kartos transporto priemonių – dažnai įmanoma. O kai kurie automobilių gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų – DSR – sistemą, kurioje kaupiami automobilių techninės priežiūros ir ridos įrašai, tačiau juos sužinoti gali oficialus gamintojo atstovas.
Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose, pavyzdžiui, variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kt.
Visgi kai kuriais atvejais išspręsti rebuso dėl odometro duomenų gali ir nepavykti.
„Be to, žinant, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima nusiųsti užklausą automobilio priežiūrą vykdžiusiam atstovui ir tokiu būdu sužinoti tikrąją automobilio ridą. Tačiau tikrosios senesnių automobilių, su mechaniniais odometrais, ridos išsiaiškinti gali nepavykti“, – pridūrė jis.
LTSA atstovai šiuo metu vertina Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos, Susisiekimo ministerijos pateiktas pastabas, kurias buvo galima pateikti iki šių metų vasario 23 d.
Tuo metu visiems vairuotojams, planuojantiems pirkti naudotą automobilį, primenama apie būtinybe detaliai pasidomėti įsigyjamos transporto priemonės istorija. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į ridą, tad pareikalauti automobilio techninės apžiūros dokumentų yra privalu.Be to, tai padaryti galima padaryti „Transeksta“ puslapyje.
