Paskutiniu metu kapinėse ėmė daugėti vagysčių. Ilgapirščiai nusitaikė į marmurines ar granitines plokštes, apvadus, kitas detales. Nors anksčiau tokių vagysčių buvo viena kita, dabar didesnių kapinių prižiūrėtojai per savaitę gauna po 3–4 mirusiųjų artimųjų skundus. Tiesa, policijos žmonės kviesti neskuba, esą netiki, kad ilgapirščius pavyks sučiupti.
Aplankyti mirusio vyro kapo atėjusi moteris nustėro – neliko nei vienos gėlės. Apie tai naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti Saulė (tikrasis vardas ir pavardė red. žinoma). Moteris sako, kad kartą per metus tokių atvejų tikrai pasitaiko, kelis kartus ir nuo kaimynių kapų yra pavagiamos gėlės, žvakidės, vazonai, skalda ar net plytelės.
Vyrą palaidojau daugiau nei prieš dvidešimt metų, seniau nebuvo tokių vagysčių, kapas buvo šventa. Dabar kas pasidarė – nežinau.
Nupirkau vasarai tokius gražius oranžinius gvazdikus, nereikia dažnai laistyti, ilgai žydi, vis nauji pumpurai kraunasi. Atvažiuojam su dukra palaistyti, nė vieno nepalikę. Nekainuoja tas gvazdikas daug, bet kur juos jie deda – perparduoda, išmeta ir vogti pramoga? Nežinau“, – guodžiasi Saulė.
Gyventoja: „Nieko neliko švento“
Saulė prisimena, kad tai nėra pirma vagystė kapinėse. Jos draugai ir pažįstami guodžiasi tokiomis pačiomis bėdomis.
„Nieko neliko švento, jei jau vagia nuo kapaviečių. Buvome nupirkę tokią didelę, brangią žvakidę, vis pakeisdavom tik žvakę, nes tas korpusas juk gali stovėti ištisus metus. Ir kai kokios didžiosios šventės – pakeiti žvakutę, ir pigiau, ir nereikia nieko daug tampytis. Priderinau ir vazą tokią, pastačiau po dešine prie paminklo. Ateinu per visus šventus – ir nėra nieko. Tuščia.
Tas pats ir mano brolio žmonos dukrai. Ant tėvų kapo išpylė tokių baltų akmenų skaldą. Kiek ateina, tiek jų mažiau ir mažiau. Vis pildo.
Pas kaimynus irgi gėles išvagia. Čia mes už krūmo pasidėjom grėbliukus ir panašiai, tų irgi neliko, ne pirmą kartą perkam naujus“, – sako Saulė.
Doveika: „Kapinės nėra išimtis“
Kunigas Ričardas Doveika sako, kad vandalizmo išraiškų yra kone visur, tačiau kapų išniekinimas atspindi tam tikrą žmonių sluoksnį.
„Tokių dalykų, kaip vandalizmo atvejis, nepagarbos atvejis – jų yra labai daug ir visuose gyvenimo srityse.
Žmones jungia santykių ryšys, jeigu jis yra šiandiena taip formuojamas: pastumk, užgožk, būk pirmas, tai šiandien yra formuojama antžmogiška kultūra, kada žmogus nebėra sukurtas ir pradėtas, o padalintas ir, tiesiog, turi teises, pareigas, vietą, o pareigos užima tam tikrų norų vietą.
Tam tikra prasme tai yra sumaišyti santykiai, iš tiesų, tokia košė makalošė, tuose visuose dalykuose, kai žmonių formuojamas požiūris į gyvenimą po mirties yra į niekur. (…)
Tie, kurie atlieka vandalizmo aktus, jie ir atlieka tuos aktus, iš kurių supratimas, kad viskas yra tuščia, nėra nei gyvenimo, nei tikėjimo, nei pagarbos, nei atsakomybės.
Tokių vandalizmo atvejų yra visur, visuose srityse. Kapinės nėra išimtis. Tiesiog, tai parodo mūsų visuomenės tarpusavio santykių lygmenį, ant ko yra statomi visuomenės tarpusavio santykiai: ten nėra pagarbos, įsipareigojimų, atsakomybės“, – vardija R. Doveika.
Vagia ne tik iš mažesnių kapinių
Karveliškių kapines prižiūrinčios įmonės atstovas sako, kad pastaruoju metu vagysčių ėmė daugėti. Nors anksčiau gaudavo skundą per kelias savaites, dabar jų apstu. Ir tempia iš kapų vagys ne bet ką, o brangesnius puošybos fragmentus.
Pavyzdžiui, granitines plokštes, kurios vienos kaina siekia apie tūkstantį eurų, vagia ir tvoreles, kainuojančias ne vieną šimtą eurų.
„Sakykim, per savaitę būdavo kartais ateina vienas, kartais niekas neateina, ir per mėnesį neateidavo, o dabar kiekvieną savaitę kažkas užeina, kad yra pavogta, 3–4 žmonės net būna“, – tvirtina kapines prižiūrinčios įmonės atstovas Darius Jakutonis.
Kaip sako kapines prižiūrinčios įmonės atstovas, sučiupti ilgapirščius ne taip ir paprasta. Visai gali būti, kad vagys darbuojasi dieną, niekam nesukeldami įtarimų.
„Daug statytojų dirba pas mus kapinėse, plotas didžiulis, tad yra labai sudėtinga suprasti, ar jie iš tikrųjų atlieka kažkokius darbus, ar yra vykdoma vagystė“, – aiškina D. Jakutonis.
