Lapkričio 29-ąją dainininkė Vaida Genytė minėjo ypatingą dieną – jai sukako 49-eri. Nors moteris nelinkusi švęsti gimtadienių, šie metai tapo išimtimi – artėjantis jubiliejus įkvėpė Vaidą įprasminti šį skaičių ir jaukiai paminėti gimimo dieną artimų žmonių rate. „Juk gyvenimas toks kvailai trumpas, kad negaliu, net nervas ima“, – juokėsi ji.
Branda atnešė ramybę
Naujienų portalas tv3.lt dar keletą dienų prieš gimtadienį susisiekė su V. Genyte ir pasiteiravo, kaip moteris jaučiasi pasitikdama 49-erių metų sukaktį. Vaidos balsu skambėjo ne tik pozityvas ir meilė gyvenimui, bet ir pilnatvės jausmas – moteris teigė gerai besijaučianti visomis prasmėmis.
„Amžius man nėra rodiklis, juk kartais ir būdami gerokai jaunesni jaučiamės prastai, turime įvairių išgyvenimų, ką nors skauda. Artėjantis jubiliejus man reiškia tik ramų brandos jausmą. Jaučiuosi laiminga, jaunatviška ir graži sau. Viskas telpa į tokia moterišką pilnatvę – esu pakankamai gyvenime nuveikusi, patyrusi, išpildžiusi gražių dalykų, kuriuos buvau sau pažadėjusi“, – kalbėjo ji.
Kelio pradžioje – ne vienas išbandymas
Tiesa, kaip pasakojo V. Genytė, jos gyvenime viskas vyko bangomis ir kreivų linijų buvo kur kas daugiau nei tiesių. Mintimis nusikėlusi į praeitį moteris prisiminė laikotarpį, kurį vadina sunkiausiu gyvenimo kelyje.
„Sunkiausias periodas mano gyvenime buvo prieš 25-erius metus. Neturėjome su vyru kur gyventi, vis nuomojomės butus. Tik atvažiavome į Vilnių – tai vienas butas, tai kitas, visko trūko. Dirbau pedagoginį darbą, kuris nebuvo artimas mano širdžiai, bet vis tiek turėjau maksimaliai gerai jį padaryti. Tai buvo toks sunkus ėjimas į viską“, – prisiminė V. Genytė.
Pasak dainininkės, kasdienybė pradėjo šviesėti 2003-aisiais, kai Vaidai gimė sūnus Ainius. Panašiu laikotarpiu atsirado ir V. Genytės muzikinė veikla scenoje.
„Sūnus ir scena mano gyvenimui suteikė prasmę. 2005-2006 m. pradėjau dirbti su choru „Avevita“, mes apkeliavome pusę pasaulio, vėliau prasidėjo televizijos projektai. Nusipirkome vieną butą, po to ir kitą, viskas pradėjo stipriai kilti į gėrį. Dabar galiu pasakyti, kad nuveikiau daug gražių dalykų – daugybė smagių projektų, spektaklių ir visa tai toliau vyksta.
Jei palyginčiau save prieš 25-erius metus ir dabar, galiu pasakyti, kad pasiekiau tokį lygį, kokio ir visada norėjau. Šiandien gyvenime daug visko turiu“, – tikino ji.
49-ąjį gimtadienį pasitikusi Vaida džiaugiasi kasdienybėje atsiradusiu stabilumu. Kaip teigė pašnekovė, didelę laimę jai kelia tai, kad žmonės vis dar ateina jos paklausyti, netrūksta užsakymų: „Pasižiūrėjus į gruodžio mėnesio kalendorių, net galvoju, kaip čia reikės atsikvėpti.“
Vienintelis sūnus – jau studentas
Pasiteiravus, kaip sekasi dvidešimtmečiui Vaidos sūnui Ainiui, moteris atskleidė, kad jaunuolis studijuoja Vilniuje, mokosi politikos mokslus ir ekonomiką. Visgi V. Genytė prasitarė, kad tai nebuvo išsvajotas sūnaus pasirinkimas.
„Kol kas jis nėra apsisprendęs, ar tai tikrai jo kelias. Jo svajonėse buvo filologija ir, manau, ši sritis sūnaus kelyje dar tik bus. Juk žinote kaip būna, kartais save atrandame vėliau nei dvidešimties. Bet Ainius puikiai mokosi, yra labai užsispyręs, todėl tikrai pabaigs pradėtus mokslus“, – teigė dainininkė.
Pasak pašnekovės, studijuoti pradėjęs jaunuolis jau paliko ir tėvų namus. Vaida atviravo, jog išleisti sūnų į savarankišką gyvenimą nebuvo lengva.
„Iš pradžių labai stresavau, vis bėgdavau susitikti, išgerti kavos, pasižiūrėti, kaip atrodo, ar pavalgęs, – juokėsi V. Genytė. – Nieko nepadarysi, juk mama yra maitintoja, čia veikia instinktyvūs dalykai. Prisimenu, kaip anksčiau manęs tėvai teiraudavosi, ar nesu alkana. Man tai atrodė toks kvailas klausimas, bet dabar juos puikiai suprantu. Žinoma, dabar jau pripratau ir ramiai priimu jo savarankišką gyvenimą.“
Anot V. Genytės, jos ir sūnaus ryšys – išskirtinai gilus, jie puikiai sutaria: „Aš neturiu dukros, tad negaliu lyginti, bet juk daug kas sako, kad mamos ir sūnaus ryšys yra kitoks. Jis amžinas. Man atrodo, kad Ainį jaučiu kiekvieną sekundę, turiu gerą intuiciją ir žinau, kad vyksta jo gyvenime. Mano sūnus – jaunas, gražus, perspektyvus jaunuolis, į kurį miela žiūrėti, o širdis džiaugiasi. Šis jausmas nepalyginamas su nieku kitu gyvenime.“
Pasidomėjus, ko palinkėtų sau gimtadienio proga, moteris tikino trokštanti paprastų dalykų: „Dabar jau drąsiai linkiu sau sveikatos – ir dvasinės, ir psichologinės, ir fizinės. Tai labai svarbu. Ir, žinoma, reikia nepamiršti nuolat tobulėti, todėl noriu ir toliau sugebėti greitai ir gerai priimti į save naują informaciją. Linkėčiau sau stiprybės.“
