Jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti automobilių pardavėjų gudrybė – ridos mažinimas – prekeiviams, manoma, leidžia užsidirbti daugiau, nes jų mašina atrodo geresnės būklės. Tačiau tokiam automobiliui sugedus, pirkėjams tektų sumokėti ir už remontą, o ne tik automobilį.
Jau netrukus įsigalios nauji pakeitimai, kuriais bus siekiama pažaboti ridos klastotojus. Jeigu specialistai nustatys, kad transporto priemonės odometro duomenys yra netikslūs, tokiu automobiliu jums bus draudžiama naudotis.
Dalis ekspertų dėl naujų pakeitimų abejoja, ar tai iš tiesų turės teigiamų rezultatų.
O internetinių skelbimų portaluose šiandien galima netgi rasti asmenų, viešai siūlančių paslaugą pakeisti automobilių odometro duomenis į mažesnius.
Kitaip sakant, sumažinti automobilio ridą tam, kad transporto priemonė skelbimuose taptų patrauklesnė, o ir rinkos kaina galėtų taptų didesnė nei, pavyzdžiui, parduodant tą patį automobilį tik su gerokai didesne rida.
Įsigalios nauja tvarka
Dar vasario mėnesį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai pranešė apie tai, kad atnaujinamuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose bus pateikiamas odometro rodmenų aprašymas ir įvedamas naujas punktas, kurio iki šiol nebuvo.
Tąkart LTSA teigė, kad teisės akte nebuvo aiškiai nusakoma, kada ridos sumažėjimas yra laikytinas dideliu trūkumu ir kaip įrodyti, kad rida sumažėjo ne dėl piktnaudžiavimo.
Tad nuo šiol teisės akte bus pridedamas atskiras punktas, kuris, pasak LTSA, leis vieningai suvokti neigiamos ridos reikšmę tiek automobilių savininkams, tiek ir techninės apžiūros kontrolieriams.
Numatytame punkte yra sakoma:
„Odometro rodomi skaitmenys techninės apžiūros metu negali būti mažesni už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotus odometro rodomus skaitmenis, išskyrus atvejus, kai odometras pasiekė maksimalią rodytiną ridą ir dėl to odometro rodomi skaitmenys prasidėjo nuo nulio arba odometras turėjo būti pakeistas, pavyzdžiui, dėl gedimo (pateikiama techninę priežiūrą ar remontą atliekančio subjekto išduotas darbų atlikimo aktas, įrodantis atliktą odometro keitimą).“
LTSA patarėjas Simonas Mažionis naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad nuo šių metų liepos 7 d. įsigalios tam tikri pakeitimai, kurie tiesiogiai įpareigos asmenis neklastoti transporto priemonės ridos.
„Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio rida sumažėjusi, juo važiuoti bus leidžiama, bet tokia taisyklė galios tik dvejus metus – iki 2025 m. liepos 7 d. Toks sprendimas priimtas LTSA ir po ilgų diskusijų teisės akto pakeitimas jau patvirtintas.
Nuo šių metų liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuotas nepagrįstas ridos sumažėjimas lyginant su praėjusia technine apžiūra bus laikomas nedideliu trūkumu. Praėjus dvejiems metams tai jau bus traktuojama kaip didelis trūkumas“, – kalbėjo pašnekovas.
Suklastojus ridą, automobiliu važiuoti negalėsite
Pašnekovo teigimu, dėl naujo punkto atsiradimo ir išaiškinimo teisės akte vyko papildomos diskusijos ir buvo ieškoma papildomų sprendimų.
„Turėjome svarbiausią klausimą: kaip elgtis automobilių vairuotojams, kurie nusipirko automobilį, nežinodami, kad rida suklastota, ir jie tėra situacijos įkaitai?
Įvertinę teisinį aspektą ir praktines situacijas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, manome, kad šiuo metu sprendimas nustatomą nepagrįstą ridos sumažėjimą vertinti kaip nedidelį trūkumą yra racionaliausias“, – pastebėjo S. Mažionis.
Praėjus 2 metams, ridos suklastojimas bus laikomas dideliu trūkumu. Tad su automobiliu važiuoti negalėsite, mat techninių apžiūrų centrai jums paprasčiausiai neišduos reikiamos pažymos, leidžiančios su transporto priemone dalyvauti eisme.
Patikros metu bus nustatomi faktiniai transporto priemonės odometro rodmenys, kuriuos privalomosios techninės apžiūros kontrolierius matys transporto priemonės prietaisų skydelyje ir juos palygins su tais, kurie buvo paskutinį kartą fiksuoti Centralizuotojoje techninės apžiūros duomenų bazėje.
Be to, LTSA yra numačiusi, kokie sisteminiai ir netgi vartotojų elgesio pokyčiai turėtų įvykti.
„Per šį pereinamąjį laikotarpį sieksime detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, gilinsimės į šių atvejų priežastis. Taip pat suprantame komunikacijos svarbą siekiant pokyčių, todėl skatinsime vairuotojus domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija.
Labai dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną – rida atsukta. Tačiau dažnas vairuotojas nuleidžia rankas ir negina savo kaip vartotojo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, – situaciją įvertino S. Mažionis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad techninių apžiūrų tikrintojams nustačius suklastotą transporto priemonės ridą, vairuotojams prireiks pasikeisti odometrą ir nurodyti tikslius duomenis.
„Odometro keitimo atveju darbų atlikimo dokumentas nebus privalomas, o vairuotojai šią detalę galės pasikeisti ir patys, svarbiausia, kad rodoma rida nebūtų mažesnė, nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu“, – sakė S. Mažionis.
Ridos klastojimo „epidemijos“ neįveiks?
Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas sako, kad LTSA pakoreguotuose teisės aktų reikalavimuose galima įžvelgti teigiamų dalykų.
Pavyzdžiui, dabar asmenims, kurie nukentėjo nuo sukčių ir įsigijo automobilį su suklastota rida, dar 2 metus ir toliau bus išduodamos teigiamos techninės apžiūros pažymos. Vadinasi, transporto priemonių savininkai ir toliau galės dalyvauti eisme.
„LSTA priimtas sprendimas „neigiamą“ ridą laikyti „nedideliu trūkumu“ yra logiškas, nes tai nėra susiję su transporto priemonės keliama grėsme viešajam eismui.
T. y., kad techninės apžiūros metu nustačius mažesnę ridą nei prieš tai buvusios apžiūros metu, transporto priemonės valdytojui bent jau kol kas neatsiras prievolės pabandyti surasti ankstesnį automobilio šeimininką ir iš jo gauti serviso raštą apie pakeistą odometrą (absoliučia dauguma atvejų – bandyti įsigyti fiktyvią pažymą), arba pačiam susirasti odometro rodmenis klastoti mokantį veikėją ir padidinti ridą. Abu šie variantai Baudžiamajame kodekse laikomi nusikaltimu“, – kalbėjo R. Gabartas.
Asociacijos „Transeksta“ žiniomis, kai kuriose kitose ES šalyse, kovojant su ridos klastojimu, informacija apie automobilio nuvažiuotą atstumą fiksuojama kiekvieno vizito į servisą metu, sudarant draudimo sutartis, keičiantis savininkui.
Pasak R. Gabarto, tai leidžia gana tiksliai sekti automobilio eksploatacijos istoriją bei žinoti, kada ir kodėl atsirado odometro korekcijos.
„Šiuo metu mūsų šalyje rida oficialiai fiksuojama tik TA stotyse. Ši procedūra atliekama viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), remiantis tik odometro rodmenimis. Tad išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus labai keblu.
Bandant ridos klastojimo „epidemiją“ įveikti naudojant vienintelį filtrą – techninės apžiūros stotis – rezultatas bus panašus, kaip bandant apsaugoti kiemą nuo neprašytų svečių pastačius vartus, bet to kiemo nepatvėrus tvora“, – pastebėjo pašnekovas.
R. Gabartas sako, kad šiuo metu išaiškinti tikrąją automobilio ridą, ypač kalbant apie naujos kartos transporto priemones, įmanoma, jei automobilių gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų sistemą, kurioje kaupiami techninės priežiūros ir ridos įrašai.
„Tačiau prieigą prie jų turi tik oficialūs automobilių gamintojų atstovai. Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose.
Pavyzdžiui, variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kt. Be to, žinant, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima nusiųsti užklausą automobilio priežiūrą vykdžiusiam atstovui ir tokiu būdu sužinoti tikrąją automobilio ridą. Tačiau tikrosios senesnių automobilių, su mechaniniais odometrais, ridos išsiaiškinti gali nepavykti“, – pastebėjimais dalijosi R. Gabartas.
Dabar, pasak pašnekovo, TA stotyse, ar rida nėra suklastota, nustatoma tik vienu būdu.
„Kontrolieriai apie galimą ridos klastojimą gali spręsti vieninteliu būdu – odometro rodmenis lygindami su fiksuotais ankstesnės techninės apžiūros metu.
Atlikti išsamesnius tyrimus, naudojant aukščiau minėtus būdus, TA neturi nei įgaliojimų, nei įrankių“, – paaiškino jis.
Būtina sukurti precedentą
Tuo metu Automobilių istorijos patikros bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad vairuotojams jokiu būdu neturėtų būti ribojama teisė naudotis savo transporto priemone, jeigu jos rida yra suklastota.
Pasak jo, tai iš esmės yra pačių pirkėjų atsakomybė, tad svarių argumentų, kodėl vairuotojams turėtų būti uždrausta dalyvauti eisme, nėra.
Pašnekovo teigimu, jeigu yra norima išspręsti ridos klastojimo problemą Lietuvoje, tam kur kas didesnį dėmesį turėtų skirti teisėsaugos institucijos, pavyzdžiui, policija.
„Aš sakyčiau, kad teisėsaugos institucijos turėtų sukurti precedentą, pagal kurį taptų aišku, kada žmonės, kurie klastoja rida, yra iš tiesų baudžiami. Kol toks precedentas neegzistuoja, tol rida bus klastojama ir toliau“, – pastebėjo M. Buzelis.
Pasak pašnekovo, būtina imtis atskirų priemonių, jog kiekvienas pirkėjas jaustųsi užtikrintas, kad jo įsigytas automobilis yra ne tik techniškai tvarkingas, bet taip pat buvo pateikiami teisingi odometro rodmenys.
„Jeigu mes, eidami gatve, jaučiamės, kad niekas neužpuls, tai lygiai taip pat turėtų jausti ir automobilių pirkėjai, kada jie perka transporto priemonę ir viliasi, kad pardavėjas jų neapgaus. Tačiau dabar taip nėra, šiam dalykui teisėsauga to nelaiko prioritetu.
Tad galiausiai nutinka taip, kad ES lygmeniu labiau saugojami pirkėjo duomenys, negu pirkėjo teisė žinoti. Labai paradoksalu, nes nuo ko gi dabar reikėtų saugoti pirkėją? Pavyzdžiui, Vokietija labai vengia keistis duomenimis, o sužinoti automobilio ridą šioje valstybėje yra labai sunku. Tačiau nuo ko yra saugoma ta rida, niekas nežino, sunku pasakyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Surinktais „carVertical“ duomenimis, 2022 m. dažniausiai buvo klastojama šių markių automobilių rida:
- Audi A8
- Ford Mustang
- Volkswagen Touareg
- Audi A7
- 7 serijos BMW
- Volkswagen Transporter
- BMW X6
- BMW X5
- Audi A6
- Ford Fusion
Be to, įvardijamos ir automobilių markės, kurios neretai naudojamos kaip taksi. Kiek anksčiau M. Buzelis pastebėjo, kad taksi automobiliai gali būti nuvažiavę šimtus tūkstančių kilometrų, todėl nemažai svarbių dalių gali būti susidėvėjusios. Net jei automobilis buvo gerai prižiūrimas, didelė rida vis tiek yra rizikos faktorius perkant naudotą transporto priemonę.
Populiariausios taksi automobilių markės:
- Mercedes Benz – 28,99 proc.
- Volkswagen – 14,41 proc.
- Škoda – 12,32 proc.
- Volvo – 10,87 proc.
- BMW – 5,81 proc.
Populiariausi taksi modeliai:
- Mercedes-Benz E-Class – 17,9 proc.
- Škoda Superb – 7,7 proc.
- Volkswagen Passat – 6,1 proc.
- BMW 5-series – 5 proc.
- Volvo V70 – 4,7 proc.
- Škoda Octavia – 4,1 proc.
- Mercedes-Benz V-Class – 3,5 proc.
- Mercedes-Benz C-Class – 2,8 proc.
- Audi A6 – 2,1 proc.
- Volvo V90 – 2,1 proc.
Pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai
Policijos duomenimis, pernai pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai dėl galimo transporto priemonės ridos klastojimo, o 2021 m. – 5 ikiteisminiai tyrimai.
Asmenims, klastojantiems ridą, dar kartą primenama, kad už tokią neteisėtą veiką gresia bauda arba areštas, laisvės atėmimas net iki 2 metų.
„Policijos pareigūnai nuolat stebi virtualią erdvę. Gyventojų, pastebėjusių daromą pažeidimą ar nusikaltimą, prašome pranešti per policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt“, – naujienų portalui tv3.lt teigė policijos atstovai.
