Seimas ėmėsi svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma labiau kontroliuoti automobilių taršą. Jas galutinai priėmus, atsirastų galimybė uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, jei jos tarša neatitinka normų. Automobilius keliuose galėtų stabdyti ir tikrinti ne tik policija, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.
Neseniai transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie numatomus pakeitimus diskutavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorius Giedrius Kadziauskas, Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas Vigilijus Sadauskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas savo ruožtu anksčiau teigė, kad 3–4 proc. netvarkingų automobilių į aplinką išmeta maždaug pusę Vilniaus miesto taršos, o tai daro poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Tuo metu apžiūrų centruose kone pusė automobilių teigimos pažymos negauna iš pirmojo karto.
Jeigu Seimas galutinai pritartų naujiems pakeitimais, numatoma, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.
Kokią problemą iš esmės ir kaip sprendžia šis įstatymo projektas ir kodėl jis reikalingas būtent dabar?
G. Kadziauskas. Didysis teikiamų įstatymų tikslas iš tiesų yra mažinti transporto priemonių sukeliamą taršą azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis. Mokslas įrodė, kad tai yra svarbus veiksnys, [lemiantis] gyventojų, miestiečių sergamumą įvairiomis ligomis. Čia yra galutinis tikslas.
Aš sakyčiau, kad tarpinis tikslas yra vairuotojų transporto priemonių savininkų sąmoningumo padidinimas, kad reikėtų mažai kontrolės, o būtų laikomasi visų reikalavimų.
Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija savo tikslu kelia savanorišką mokesčių sumokėjimą. Tai tikriausiai visos šitos sistemos tikslas tiek techninių apžiūrių [centrų], tiek šios papildomos kontrolės, kurią suteiks įstatymai, yra skatinti tai, kad transporto priemonių savininkai savanorškai laikytųsi Kelių eismo taisyklių (KET).
Kokia tarša buvo padaryta žmogui ir gamtai žiemos sezono metu deginant mazutą?
G. Kadziauskas. Šis sprendimas dėl mazuto deginimo miestuose ir konkrečiai – Vilniaus mieste – buvo [priimtas] Vyriausybės sprendimu, atsižvelgiant į energetinę situaciją, kurią turėjome.Tai tos rizikos dėl [taršos] tikrai proceso metu buvo vertinamos.
<…> Bet čia svarbu pasakyti, kad eisme dalyvauja apie 1,5 mln. automobilių. Kasmet apie 700 tūkst. jų atkeliauja į techninės apžiūros centrus, yra tikimybė, kad apie 70 tūkst., prieš atvažiuodami į techninės apžiūros centrus, kurį laiką neatitinka išmetamųjų dujų reikalavimų. Tai šalia techninių apžiūrų sistemos tas kontrolės suaktyvinimas ir to lankelio, rato uždarymas iš tiesų yra reikalingas.
Nereikėtų tikėtis, kad tai yra sidabrinė kulka, kuri išspręs taršių automobilių problemą. Tie pajėgumai, kuriuos planiojama skirti, galėtų patikrinti apie 10–15 tūkst. automobilių. Ir tai tikrai yra nedidelė viso automobilių srauto dalis.
Šiaip yra [teigiama], kad tokios netikslinės ir rizika nepagrįstos patikros priemonės iš tiesų turi nelabai didelį poveikį bendrai situacijai, bet jos [daro] poveikį per prevenciją ir švietimą. Tai mes turime ne tik kartas nuo karto keliuose tikrinti aplinkosauginius reikalvimus, bet turime apie tai kalbėti, parodyti, kokia yra atsakomybė, nes tai yra tos bendros sistemos dalis.
Kaip viskas bus įgyvendinima?
G. Kadziauskas. Jau šiandien aplinkos apsaugos pareigūnams patikrinus automobilį ir jam neatitinkant reikalavimų, galima skirti baudą. [Įsigaliojus naujiems reikalavims atsirastų] galimybė panaikinti techninės apžiūros galiojimą.
Tai reiškia, kad jeigu su automobiliu bus norima grįžti į eismą, vairuotojas turės nuvykti į techninės apžiūros centrą, kad iš naujo būtų pamatuojamas taršumas ir įvertinta automobilio būklė.
Ir tai yra labai svarbu momentas todėl, kad iki šiol buvo galima skirti baudą, bet nebuvo jokios sistemos, įpareigojančios tą automobilio taršą sutvarkyti.
Bet, žinote, praeina kažkaip žmonės tą techninę apžiūrą. Ar čia jau yra sprendimas?
G. Kadziauskas. Iš tiesų negaliu komentuoti apie techninės apžiūros centrų veiklą, bet mes turime, kaip valstybė, labai koncentruotai prižiūrėti techninės priežiūros centrus, taikyti įvairias kontrolės priemones tam, kad sumažintumėme bet kokią korupcijos ar neskaidrumo įtaką. Ir Lietuvai iš tiesų gerai sekasi – po truputį ta veikla skaidrėja.
Reikia pasakyti, kad ten, techninės apžiūros centruose, mes galime matyti visą paveikslą ir analizuoti duomenis, ir geriau matyti, kokios yra tos transporto priemonės, kurios kelia bėdų.
Aplinkos apsaugos pareigūnai gatvėse stabdys pasirinktinai automobilius. Duomenų analizė rodo, kad yra aiškios grupės, ypatingai senesnių automobilių, kurie turi daug didesnę tikimybę neatitikti [keliamų reikalavimų].
Sunkusis ir lengvasis transportas – kaip šiuo aspektu elgsitės?
G. Kadziauskas. Sunkusis, lengvasis transportas – taip, tai yra vienas iš rodiklių. Tačiau pagrindinis rodiklis yra amžius. Techninių apžiūrų centrų informacija rodo, kad sulig amžiumi [tikimybė] neatitikti reikalavimų didėja.
Kiti veiksmai, kurie jau buvo atliekami ir bus vykdomi – pačių įmonių transporto patikros. Tos, kurios turi didesnį, senesnį parką.
Automobilių techninė būklė, kurie atvažiuoja pas jus. Jūs esate ir statistikos pateikę, kiek praeina, kiek nepraeina [techninę apžiūrą]. Kokia ta statistika?
R. Gabartas. Pačia bendriausia prasme – maždaug kas antras automobilis iš pirmo karto gauna teigiamą išvadą. Gaunančių skaičius svyruoja nuo 49 iki 51 proc.
Kas susiję su tarša, pastaraisiais metais situacija šiek tiek gerėjo, bet labai nuosaikiai. Dėl dūmingumo techninės apžiūros nepraeidavo apie 6 proc. dyzelinių automobilių, o benzininių – 2–3 proc.
<…> Techninė apžiūra atliekama standartiškai kas dvejus metus. Tai jeigu automobiliai statistiškai Lietuvoje yra 15 metų [senumo], tai pagal statistiką „geras“ jis būna pusę metų po to, kai gauna teigiamą išvadą techninės apžiūros metu.
Bet čia gi priklauso turbūt, kiek važinėsi? Jei garaže stovi mašina, gal jai nieko neatsitiks?
R. Gabartas. Na, net ir stovint automobilis genda. Nes chemija ir fizika veikia, nepriklausomai nuo to, ką tu su tuo automobiliu darai.
Bet faktas, kad, intensyviai eksploatuojant [automobilį], tų bėdų atsiranda stipriai daugiau. Ir tai, kas Lietuvoje yra laikoma beveik nauju automobiliu iki 5 metų, tai tie beveik nauji automobiliai atsiveža į patikrą po pusę didelio trūkumo. 6–10 metų grupėje tų trūkumų vidutinis, statistinis skaičius išauga iki 1,5, o iki 20 metų tą kreivė didėja lygiai iki 2,5 didelio trūkumo.
Visiškai nuogąstauti, kad išvažiuos į gatvę ir mane kažkas puls gaudyti, nereikėtų bijoti. <…> Mes gauname nemažai signalų, kad štai kažkoks automobilis išmetė dūmų debesį. Tačiau tai nereiškia, kad jis visais atvejais blogas. Lygiai taip pat, kaip ir mes, jeigu nusikosėjame, nereiškia, kad sergame plaučių uždegimu.
Yra tam tikros regeneracijos sistemos, cikliškai automobilio varikliai patys apsivalo nuo neutralizavimo sistemoje susidariusių suodžių. Ir tas vienkartinis išmetamųjų dujų padidėjimas tikrai neindikuoja, kad su automobiliu kažkas yra blogai.
Gerai, kad atsiranda dėmesys šiai problemai, nes ligi šiol tikėtis, kad techninės apžiūros sistema, kur automobiliai atvažiuoja kas du metus, išspręs šią problemą, buvo visiškai naivu.
<…> Automobilis atvyksta į servisą ir tų priežasčių, dėl ko teršalų kiekis yra per didelis, yra labai daug. Galbūt gali būti tiesiog užsikišęs filtras – variklis negauna pakankamai oro, deginamas daug riebesnis mišinys, todėl ir susidaro tas dūmų šleifas iš išmetamųjų dujų vamzdžio. Tų sprendimų yra daug, bet visais atvejais – tai dėmesys automobiliui ir jo priežiūra.
Kai jūs išgirdote, kad aplinkosaugininkai su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) galės stabdyti automobilius, pagalvojote: geras sprendimas ar kreivas?
V. Sadauskas. Kažkada senais laikais [vairuotojus] galėjo stabdyti tik viena institucija – policija. Ir buvo siūlymas, kad visi, kas nori dirbti, stabdykite kartu, t.y. prisijunkite policininkai, prisijunkite muitininkai. Dabar kiekvienas nori stabdyti atskirai, t.y. kiekvienas nori būti viršininkas, vadovas ir didelis baudėjas kontrolierius.
<…> Tiek iš buvusio susisiekimo ministro A. Butkevičiaus, tiek iš klausytojų išgirdome du tokius suprantamus, elementarius atsakymus.
Vienas, jeigu aš pakankamai turiu lėšų, nusiperku automobilį, kuris yra netaršus, jį eskploatuoju, kuomet negaliu jo sutvarkyti ir jis tampa taršus, problematiškas, aš parduodu. Toks principas galioja turtingesnėse šalyse. Ir tie automobiliai, kurie būna daug pravažiavę, patenka į Lietuvą – iš Vokietijos, Italijos.Kodėl? Jūsų klausytojas atsakė, kad jie yra pigesni. Ar jie yra labai taršūs? Kitas klausimas.
Jeigu automobilis yra techniškai tvarkingas ir jis tuo metu pagal [keliamus] reikalavimus gali važinėti, niekas neturi teisės uždrausti jo eksploatuoti, svarbu, kad jis būtų tvarkingas.
