Visoje šalyje jau veikia šimtai automobilių greičio matuoklių. Tačiau tai – ne pabaiga. Dar šiemet visoje Lietuvoje planuojama įrengti 12, o kitais metais – dar 50 įrenginių. Pažeidimai jai fiksuojami šimtais tūkstančių, bet policija skundžiasi, kad jų tirti nespėja.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete buvo diskutuojama apie naujų greičio matuoklių diegimą visuose šalies keliuose.
Įrengs daugiau matuoklių
Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius (LAKD) Marius Švaikauskas patikino, kad jau įrengti greičio matuokliai mažina eismo įvykių ir, svarbiausia, žūstančių žmonių skaičių keliuose.
Pasak direktoriaus, kur įrengti momentinio ir vidutinio greičio matuoklius, sprendžiama pagal įtvirtintą metodiką.
Joje yra nustatyti keli kriterijai: eismo intensyvumas, įskaitiniai eismo įvykiai, nesaugus važiavimo greitis.
M. Švaikausko teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra įrengta 70 momentinio greičio ir 131 vidutinio greičio sistema (ruožas).
„Statistiškai vertinant, įrengus vidutinio greičio matuoklius, per vienerius metus maždaug 8 kartus sumažėjo žuvusių skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistų žmonių skaičius“, – komentavo LAKD vadovas.
Tiesa, anot jo, per vieną parą matuokliais vis tiek užfiksuojama vien apie 2,5 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Tačiau fiksuojami ir kiti pažeidimai.
„Tuo neapsiribojame. Turime dabar jau didesnes galimybes fiksuoti ir kitus pažeidimus. Matuojamas ne tik greitis, bet ir techninės apžiūros, draudimo, kelių mokesčio pažeidimų patikra“, – sakė M. Švaikauskas.
Jis informavo, kad dar šiais metais iki ketvirto ketvirčio turėtų būti įdiegta bent 12 greičio matuoklių: 8 momentinio greičio ir 4 vidutinio greičio.
Be to, 2024 m. planuojama įdiegti dar 50 vidutinio greičio matuoklių.
Vis dėlto kai kurie Seimo nariai abejojo, ar Lietuva efektyviai išnaudoja visas lėšas, kurios skirtos matuoklių įrengimui. Be to, nuobaudos už pažeidimus dažnai skiriamos praėjus metams ar dvejiems po pažeidimų.
Policija nespėja laiku tirti
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys mano, kad matuoklių diegimas veikia vairuotojų sąmoningumą.
„Vėlgi didėja įrenginių skaičiai, didėja ir Kelių eismo taisyklių skaičiai. Labai norėtųsi, kad tie skaičiai keistųsi kitokia tendencija,bet, deja“, – kalbėjo viršininkas.
Jis pripažino, kad matuoklių plėtra yra gerai, bet policija ne visada turi tinkamus resursus apdoroti visus pažeidimus.
2021 m. iš matuokliais užfiksuotų pažeidimų 837 tūkst. buvo greičio pažeidimai ir 350 tūkst. – kiti pažeidimai (pvz., be draudimo ar techninės apžiūros).
Tačiau jau pernai šis santykis kardinaliai pasikeitė: policija tyrė 884 tūkst. greičio ir 908 tūkst. – kitų pažeidimų, užfiksuotų matuokliais.
Anot V. Grašio, iš tiesų svarbesni yra greičio pažeidimai, tačiau svarbu tirti ir kitus pažeidimus.
„Vėlgi turime tam tikrus vėlavimus, kadangi tikrai resursai riboti. Ir kreipėmės dėl biudžeto šiems metams 16 papildomų pareigybių steigimo. Vyriausybėje palaikymo negavome, papildomos pareigybės nebuvo įsteigtos.
Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją skirstant Kelių priežiūros programos lėšas, prašėme 3,6 mln. eurų būtent tokių pažeidimu tyrimams ir eismo saugumo prevencijai. Gavome tikrai 1,7 mln. eurų, o iš tų gautų 600 tūkst. eurų sudaro vien pašto išlaidos“, – kalbėjo viršininkas.
Taigi, anot jo, stinga resursų, kad iš matuoklių gauti duomenys apie pažeidimus būtų visa apimtimi būtų fiksuojami ir apdorojami.
V. Grašys taip pat pripažino, kad visų vilčių nededa į žmogiškus resursus. Esą pasiteisino ir automatinis protokolų surašymo procesas. 2021 m. automatiškai surašoma 16 proc. protokolų, o pernai 32 proc. Šiais metais dalis tokių protokolų sudaro apie 23 proc. protokolai surašomi automatiškai.
Esą šis procesas ir toliau bus tobulinamas, kad būtų maksimaliai efektyvus ir atitiktų lūkesčius.
Greitį viršija absoliuti dauguma
Apie du trečdalius šalies vairuotojų linkę viršyti greitį, o didžioji dalis taip besielgiančių jaučiasi puikiai valdantys situaciją ir dėl nieko nenuogąstauja. Be to, greitį mėgstantiems vairuotojams daug svarbesnė gresianti piniginė bauda nei galima avarija ir tragiškos pasekmės.
Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu „Spinter tyrimai“ kovo mėnesį atlikta gyventojų apklausa, kurios metu buvo siekiama nustatyti vairuotojų saugaus ir leistino greičio sampratą, greičio viršijimo dažnį bei priežastis.
Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis nuo 18 iki 75 metų vairuotojų. Didžioji dalis apklaustųjų – 37 proc. – turi didesnę kaip 20 metų vairavimo patirtį.
Net 69 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse, o užmiestyje šis rodiklis dar didesnis: čia greičio pedalą stipriau nuspaudžia net 75 proc. šalies vairuotojų.
Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki: jie dėl nieko nenuogąstauja ir mano puikiai valdantys situaciją. Ketvirtadalį (26 proc.) greitį viršijančių vairuotojų jaudina gresianti piniginė bauda ir tik 23 proc. jų baiminasi dėl galimo eismo įvykio ir pasekmių.
Dar 9 proc. vairuotojų kelia nerimą galimas vairuotojo pažymėjimo netekimas, o 2 proc. – automobilio sudaužymas.
