Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta.
Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.
„Manau, kad ministrė pirmininkė neapsikentusi galėtų trenkti rimčiau nei kumščiu į stalą ir padėti savo įgaliojimus. Tokią galimybę matau, kaip labai realią“, – sakė Seimo narys Gintautas Paluckas.
Nepateisinti lūkesčiai
Pas valdančiuosius konservatorius vis labiau žaižaruoja maišto kibirkštys. Ypač dėl Mykolo Majausko, kuris pastaruoju metu tapo tikra rakštimi Šimonytei ir konservatorių elitui.
„Galima suprasti ir ministrę pirmininkę, kuri turi biudžetą, kuri skaičiuoja, ir ateina Majauskas ir sako: ne, duokite dar daugiau pinigų. Tai aišku, kad tai kuria tam tikras įtampas, nes tada klausimas, ar partija laikosi tam tikros paramos Vyriausybei linijos ar nesilaiko“, – kalbėjo politologė Rima Urbonaitė.
Esą Biudžeto ir finansų komiteto vado niekaip neapleidžia jį vis kamuojanti nuoskauda. M. Majauskas pretendavo į labai svarbų ir gerai apmokamą postą Europos Audito rūmuose, tačiau vietoje jo ten bus išsiųsta kita konservatorė – Laima Andrikienė.
„Yra susikaupę nemažai nepateisintų lūkesčių. Tarkime, to paties kolegos Majausko noras išvykti į Audito rūmus. Yra susikaupę tam tikrų ambicijų“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Tikrai nenoriu leistis į diskusijas apie tai, kokie yra gandai. Galiu tik remtis faktais ir objektyviais argumentais“, – žurnalistams sakė pats M. Majauskas.
Dėl to M. Majauskas dabar, kaip sakoma, atiduoda skolą – progai pasitaikius kiša pagalius į Šimonytės Vyriausybės ratus. Nes esą nori savo rinkėjams ir partijai parodyti, kad į Audito rūmus nepaskirtas Majauskas – ne iš kelmo spirtas.
„Žmonės yra žmonės. Jei kažkas buvo pastumtas, kažkas kažko negavo, tai ta nuoskauda gali būti stipri ir gaji, ir gali įtakoti tiek elgesį, tiek politinius sprendimus“, – kalbėjo G. Paluckas.
Todėl M. Majauskui ir visiems kitiems konservatorių maištininkams uždėtas tramdomasis apynasris. Uždrausta teikti bet kokius pasiūlymus, nesuderintus su partijos vadovybe.
„Čia gal kiek skubotai priimtas sprendimas. Jis šiek tiek prasilenkia su praktika, nes kiekvienais metais biudžetas yra tikslinimas“, – komentavo M. Majauskas.
„Neleisti pateikti pasiūlymų ir taip pažaisti, paflirtuoti su savo rinkėjais, parodant, ką tu siūlai, ką tu supranti, ką tu jauti – tai yra baisiai nedemokratiška“, – piktinosi G. Paluckas.
Nuoskaudos dėl posto?
Kitas galimai Ingridą Šimonytę ir Gabrielių Landsbergį rūstinantis veiksnys – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris neranda laiko normaliai paaiškinti dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, bet randa laiko su žmona Lina pozuoti mados žurnalams ir rinkti patiktukus socialiniuose tinkluose.
„Anušausko atvejis jau įnešė įtampas ir tarp paties krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro, kuris yra ir partijos pirmininkas. Ir, aišku, visa išorinė situacija, kuri yra labai bloga. Natūralu, kad bet kokiai Vyriausybei čia yra didžiulis iššūkis“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Glamūrinių leidinių viršeliuose besipuikuojanti A. Anušauską, kaip mat ėmė tarkuoti jo kolega, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Už neva blogai padarytus namų darbus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Man atrodo, kad ministrui reikėjo spaudos konferencijoje po susitikimo su Vokietijos gynybos ministre tiesiog po kablelio pasakyti, kad mūsų strateginis tikslas, kai būsime pasirengę, turėti brigadą čia“, – sakė parlamentaras.
Spėjama, kad A. Anušausko užsėsta ministro kėdė – nuoskauda L. Kasčiūnui, kuris dar kadencijos pradžioje labai tikėjosi vadovauti krašto apsaugai, bet šio posto negavo.
„Mano žiniomis įtampa tarp Lauryno Kasčiūno ir krašto apsaugos ministro yra labai seniai. Anušauskas aiškiai pasakė, kad aš pas Kasčiūną neisiu. Tai irgi yra kažkokios problemos, nors jis yra atskaitingas Seimui ir turėtų ten eiti. Man atrodo, kad viskas dabar sutapo laike ir erdvėje ir natūralu, kad čia turime ir įtampas, kurios atsiranda dėl politinės situacijos, turime ir asmenines sąskaitas“, – savo įžvalgas pateikė R. Urbonaitė.
„Aš pasakysiu labai paprastai – aš nepretenduoju į jokius ministrus. Aš noriu gerai atlikti savo darbą NSGK pirmininko pareigose. Aš manau, kad tą darbą atlieku, ir neblogai“, – savo ruožtu teigė L. Kasčiūnas.
Nors A. Anušauskas peikiamas dėl savo užklasinės veiklos, tačiau jis yra populiariausias Šimonytės kabineto ministras. Todėl šis viešas santykių aiškinimasis – tai galimo pavydo, trinties ir įtakos dėl aukštų pozicijų rezultatas.
„Nėra politiko, kuris nenorėtų valdžios. Jeigu politikas sako, kad aš nenoriu valdžios, tai tada kažkas su juo yra negerai. Valdžia ir yra tam skirta, kad galėtum tai, ką žadi rinkėjams, įgyvendinti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Kaltina išorines jėgas
Be to, po dviejų metų konservatoriai rinks naują pirmininką, todėl prasidėjo įtakos dalybos, kovos dėl aukštų pozicijų ir naujo lyderio paieška.
„Matant savo apgailėtinus reitingus, jau pradedama galvoti ir apie kitą kadenciją, kad tikrai frakcija nebus iš 40, greičiausiai ir iš 30 žmonių. Nes akivaizdu, kad rinkėjų pasitenkinimas valdymu yra sumažėjęs. Tai šiuo atveju ir prasideda zulinimasis šonais į šonus“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Tuo tarpu patys valdantieji konservatoriai apie nesutarimus kalba labai miglotai ir dėl visų juos užgriuvusių bėdų kaltina išorines jėgas.
„Dabar Putinas puola mus nebe kare, nes jis ten pralaimėjo, galima sakyti. Jis puola mus per vidaus politiką. Visose Europos Sąjungos ir NATO šalyse. Kai kurios vyriausybės jau griuvo, tai pagalvokime, kokia yra mūsų visų atsakomybė, susitelkime ir balsuokime vieningai“, – sakė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Tačiau saviems palikta premjerės galimo atsistatydinimo žinia gali būti kaip eilinis pagrūmojimas, kuris, kaip rodo mūsų parlamentarizmo istorija, dažniausiai suveikia kaip prevencinis botagas.
„Toks yra premjerės stilius, kad kam 5 valandas įtikinėti ką nors, jeigu gali pasakyti, kad čia yra toks binarinis pasirinkimas: arba aš, arba nieko. Kai tu kelis kartus tai pasakai ir žmonės sutinka, tai galbūt yra pasiteisinusi strategija“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
