Valdantieji „stumia“ valstybės tarnybos reformą, kuria siekia padaryti darbą viešajame sektoriuje patrauklų. Tačiau aiškėja, kad atlyginimai dėl to labiausiai didės ne 27-iems tūkstančiams mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų, o Seimo nariams, ministrams, teisėjams ir įstaigų vadovams.
Po reformos eilinio Seimo nario alga didėtų beveik dvigubai – maždaug 2000-iais eurų, Vyriausybės vadovo – 2500-ais. Reformos rėmėjai sako, kad už kokybišką darbą ir vadovams, ir seimūnams reikia mokėti padoriai, kritikai pyksta, kad algos kils tik išrinktiesiems.
Vilnietė Laura valstybės tarnautoja dirba jau 15 metų. Šiuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ji užima Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos pareigas. Moteris sako, kad valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų privačiame sektoriuje atlyginimai skiriasi kaip diena nuo nakties.
„Lyginant su darbo užmokesčiais privačiame sektoriuje, tai, taip, ne paslaptis, kad mes – valstybinis sektorius – nekonkuruojame. Pralaimime toje konkurencinėje kovoje. Ir ne paslaptis, kad nemažai darbuotojų dėl to dažnai netenkame“, – teigia valstybės tarnautoja Laura Leinikova.
Mat ne visi, ypač jauni specialistai, nori dirbti už tokį atlyginimą.
„Pas mus, galima sakyti, darbo užmokestis taip grubiai prasideda, jeigu valstybės tarnautojo, tai panašiai nuo 800 eurų, jau iki didesnių sumų į rankas“, – kalba L. Leinikova.
Kad valstybės tarnyba dabar yra nepatraukli, pripažįsta ir Vidaus reikalų ministerija.
„Tarnautojai į valstybės tarnybą neateina. Turime nepatrauklią valstybės tarnybą. 50 procentų valstybės konkursų neįvyksta, iš jų 30 procentų į aukščiausias pareigybes. Atlygio politiką turime irgi nekonkurencingą. Apie 40 procentų darbo užmokesčio atsilikimas nuo privataus“, – aiškina vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajavienė.
Dėl to valdantieji žada valstybės tarnybos reformą. Tačiau siūlo viešojo sektoriaus algas perskaičiuoti taip, kad jos kiltų ne 27-iems tūkstančiams tokių – mažiausiai uždirbančių – valstybės tarnautojų kaip Laura, o seimūnams ir Vyriausybės bei ministerijų vadovams, taip pat valstybės pareigūnams, teisėjams ir įstaigų vadovams.
„Iš principo mūsų tikslas ir kryptis yra ta, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kur atlyginimas būtų teisingas. Teisingas, pagrįstas rezultatais už atliktus darbus, už pasiektus rezultatus, bet ne vien už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose“, – sako S. Ščajavienė.
Pagal naująją reformą, pavyzdžiui, ministrų uždarbiai nuo kito kadencijos didėtų 2000-iais eurų ir pasiektų beveik 4700 eurų, o eilinių Seimo narių alga kone padvigubėtų – nuo maždaug 2100 iki 4000 eurų „į rankas“. Su Seimo nario atlyginimu susilygintų ir Vilniaus mero užmokestis, kitų miestų vadovų alga didėtų maždaug 1600-ais eurų „į rankas“. Verslininkai aiškina, kodėl būtina kelti algas aukščiausius postus užimantiems tarnautojams.
„Nėra kito šanso tapti Lietuvai protinga ir sumania valstybe nei turėti protingus žmones, kurie rūpinasi tomis problemomis. Mes apgaudinėjame save, jei tikimės, kad tas problemas, kurios mus erzina – energetika, didelės kainos, neefektyvus švietimas, mokyklų trūkumas, kad jas išspręs žmonės, kurie tris kartus mažiau uždirba negu privati rinka. Taip tiesiog nebūna“, – tikina buvęs „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.
Visgi tokia reforma piktina valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinę sąjungą.
„Žinote, kai valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybėje, atskaičius mokesčius „į rankas“ gauna 750–800 eurų, tai tiesiog yra stebėtina. Tai toks atlyginimas, kai gauna žmonės, kurie dirba nekvalifikuotą darbą. Valstybės tarnautojai lieka nuošaly…“, – kalba profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.
Tiesa, su tokia pertvarka sutinka ir ne visi politikai.
„Tai to negali būti. Negalima ignoruoti tam tikros kategorijos asmenų, jeigu dirba kanceliarinį darbą. Tai tada socialinio teisingumo principas neišlaikytas“, – tvirtina Seimo narys Algirdas Butkevičius.
„Pigi valdžia dirba pigiai, sakyčiau“, – sako Seimo narys Bronislovas Matelis.
„Aš tikrai nesutikčiau, kad reikia vienais rūpintis, o kitus palikti, bet kokybė prasideda nuo politikų, nuo įstaigų vadovų“, – kalba Seimo narė Aistė Gedvilienė.
„Aš prieš diskriminaciją. Ir taip neturi būti. Su tai pasiūlymais, kas dabar siūloma, mes gerovės Lietuvos nesukursime“, – tikina Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.
Visgi reformos iniciatoriai sako, kad paprasti valstybės tarnautojai neliks nuskriausti ir siūlo naikinti jų algų „lubas“. Taip pat įtvirtinti nuostatą, kad dėl pavaldinių algų po reformos spręstų įstaigų vadovai.
„Vadovas yra kertinis asmuo, kuris gali pastumti organizaciją judėti į priekį. Persidėliojus organizaciją, laisvai disponuojant finansais, mes galime tikėtis ir didesnių atlyginimų“, – teigia Premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė skaičiuoja, kad po reformos jos maždaug 2400 eurų „į rankas“ siekiantis atlyginimas didėtų ženklia suma.
„Turėtų ten būti nuo 500 iki 1000 eurų“, – tvirtina tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Tačiau, anot direktorės, jai tektų ir gerokai daugiau atsakomybių. Viena jų – užtikrinti konkurencingus pavaldinių atlyginimus, nors valdantieji tam biudžete lėšų ir nenumato.
„Biudžete tarp eilučių galėsime vaikščioti. Ar mes mažiau paslaugų pirksime, o galėsime į darbo užmokesčio eilutę perkelti ir tokiu būdu galėsime mokėti daugiau žmonėms. Tai, na, vaizduotės reikės daugiau, daugiau skaičiuoti, permąstyti, strategiškai galvoti“, – sako tarnybos direktorė G. Aleksaitė.
Dėl valstybės reformos turės apsispręsti Seimas. Jam reformos projektą ketinama įteikti spalį.
