Vestuvėms lietuviai skolinasi tūkstantines sumas, nors kone pusė porų išsiskiria

Ne paslaptis, kad norint surengti įsimintiną vestuvių šventę reikia nemažos sumos pinigų. Kai kurie žmonės susitaupo, kai kuriems padeda artimieji, o kiti pasinaudoja paskola vestuvėms ar vartojimo kreditu.

Praėjusiais metais Lietuvoje oficialiai buvo registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Tačiau tokia statistika neatbaido jaunavedžių – didžiausiai gyvenimo šventei jie yra linkę netgi skolintis nemažas sumas.

Specialistai papasakojo, kad priklausomai nuo skolintojo, tokios paskolos dydis gali būti nuo 50 eurų iki 20 tūkst. eurų kiekvienam iš jaunavedžių.

Vis tik, anot pašnekovų, tokių paskolų imama vis mažiau, jų sumos taip pat mažėja. Jie pasidalino tendencijomis ir nurodė, kas ir kokias sumas dažniausiai skolinasi.

Pasiskolinę neprivalo nurodyti, kur išleidžia

Didžioji dalis bankų Lietuvoje neteikia atskiros paskolos vestuvėms. Bankuose tokia paskola įvardijama kaip vartojimo kreditas. 

„Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko aiškinimu, vartojimo kreditai gali būti suteikiami įvairioms reikmėms.

Jo teigimu, ši paskola išmokama į kredito gavėjo sąskaitą ir tada lėšas galima panaudoti pagal poreikį, neteikiant bankui papildomų dokumentų, kurie pagrįstų paskolos lėšų panaudojimo tikslą.

„Klientai, kurie turi poreikį vestuvių išlaidų finansavimui, gali kreiptis dėl vartojimo paskolos. Tokiu atveju reikalavimai finansavimui gauti niekuo nesiskiria nuo įprastų reikalavimų skolinantis kitai paskirčiai.

T. y. kredito gavėjas turi gauti reguliarias pajamas, rekomenduojama, kad visiems įsipareigojimams per mėnesį būtų skiriama ne daugiau kaip 30–40 proc. mėnesio pajamų, taip pat atsižvelgiama į jau turimą kredito istoriją ir pan.“, – komentavo T. Pulikas.

Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė nurodė, kad, nors statistikos apie paskolas, skirtas konkrečiai vestuvėms, nėra, tačiau iš praktikos galima matyti, jog sumos gali smarkiai skirtis.

„Maksimaliai klientai tokiam tikslui gali pasiskolinti iki 15 tūkst. eurų, o skolintis gali tiek jaunieji, tiek jų tėvai, siekiantys prisidėti prie šventės rengimo ar tiesiog padovanoti tuos pinigus jauniesiems“, – kalbėjo O. Kazanavičienė.

Jos teigimu, tokių paskolų poreikis išlieka visus metus, tačiau artėjant vasarai ir jos metu jų daugėja.

Pora vestuvėms kartu skolintis negali

„Citadele“ banko atstovė Aurelija Grikinaite-Cepeniene įvardijo, kad vestuvių išlaidoms galima pasinaudoti vartojimo kreditu, kurio dydis gali būti nuo 500 iki 20 tūkst. eurų ir teikiamas nuo 1 iki 7 metų terminui.

„Gyventojams, norintiems pasiimti vartojimo kreditą, rekomenduojame įsivertinti savo finansines galimybes – galbūt vėliau jaunavedžiai galvos apie kreditą būsto įsigijimui ar įrengimui, naujam automobiliui – turimi finansiniai įsipareigojimai gali apriboti šias galimybes.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad du asmenys (kartu, su viena sutartimi) gauti vieną vartojimo kreditą gali tik tuo atveju, jei jau yra susituokę. Iki santuokos sudarymo tokį kreditą gali gauti tik kiekvienas asmeniškai“, – komentavo pašnekovė.

SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė iš praktikos pastebi, kad dažniausiai vestuvėms skolinasi jauni vyrai didesnes nei vidutines sumas (apie 10 tūkst. eurų).

Ji taip pat pabrėžė, kad nesusituokusi pora negali būti bendraskoliais, tad maksimali tokios paskolos suma vienam asmeniui yra 20 tūkst. eurų. 

Pasiskolinti galima ir 50 eurų – kokius reikalavimus reikia atitikti?

Įmonės „BnP finance“ atstovai įvardijo, kad kliento asmeniniams poreikiams, įskaitant ir šventes, suteikiamos paskolos nuo 50 iki 10 tūkst. eurų su grąžinimo terminu iki 72 mėn.:

„Grąžinimo terminą klientai dažniausiai pasirenka įsivertinę, per kiek laiko galės grąžinti konkrečią piniginę sumą.“

Pašnekovai nurodė, kad klientas gali pasirinkti reikiamą sumą pagal tai, ar nori iš paskolos padengti didelę dalį ar net visą šventę, o galbūt reikia pasiskolinti tik dekoro, šventės vedėjo, fotografo ar kitų vestuvių atributų apmokėjimui. Klientas nusprendžia pats pagal savo poreikį ir galimybes.

„BnP finance“ atstovai įvardijo, kad visi, imantys vartojimo paskolą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

  • turi būti Lietuvos piliečiai ir turėti galiojantį asmens dokumentą;
  • turi būti 18–65 metų amžiaus;
  • turi 4 mėnesius ar daugiau oficialiai dirbti pagal darbo sutartis Lietuvoje;
  • turi neturėti pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams;
  • turimų finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos neturi viršyti asmens 40 proc. per mėnesį gaunamų pajamų.

Jie atkreipė dėmesį, kad prieš imant paskolą visų pirma reikėtų pasiskaičiuoti, kokiems švenčių atributams reikalinga paskola ir kokios jų kainos, kad būtų žinoma tiksli reikalingos paskolos suma. 

Antra – prieš renkantis paskolos laikotarpį svarbu įsivertinti, per kiek laiko galėsite grąžinti paskolą. Galbūt tvirtai žinote, kad atitinkamą sumą pavyks grąžinti iš gautų dovanų per trumpą laikotarpį po šventės, o galbūt susiplanavote tam skirtį dalį savo gaunamų pajamų ilgesniam laikotarpiui.

„Pastaraisiais metais šiek tiek augo 18–25 metų auditorijos susidomėjimas paskolomis. Negalime pateikti konkrečių skaičių, kiek prie to prisidėjo paskolų vestuvėms poreikis, gali būti, kad augo ir kiti poreikiai“, – teigė „BnP finance“ atstovai.

Kodėl žmonės vestuvėms skolinasi vis rečiau?

Skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės teigimu, žmonės vis dar skolinasi vestuvėms, tačiau pastaraisiais metais pastebimas šios tendencijos mažėjimas.

Specialistės spėjimu, tokiems pokyčiams įtakos turėjo ir karantinas – gyventojai turėjo mažiau galimybių keliauti, pramogauti, o tai leido susitaupyti pinigų vestuvėms. Be to, vis didesnė dalis žmonių renkasi neišlaidauti, organizuoja mažesnio biudžeto vestuves.

„Visgi, pasitaiko atvejų, kuomet pritrūkus papildomų lėšų žmonės nusprendžia pasiskolinti vestuvėms. Tačiau tai jau nebėra didelės sumos, mat gyventojai dažniausiai skolinasi, kai sukauptų pinigų neužtenka padengti netikėtai atsiradusioms neplanuotoms išlaidoms ar pakilus tiekėjų kainoms“, – įžvalgomis dalinosi G. Štuopė.

Jos duomenimis, 2020–2021 m. vartojimo paskolų paklausa vestuvėms ženkliai krito. Tam daugiausiai įtakos turėjo COVID–19 pandemija – daug porų nusprendė perkelti vestuves į kitus metus, o tos, kurios ryžosi susituokti, dažniausiai tai darė mažame artimųjų rate, skirdami minimalias išlaidas šventei.

„Nuo 2022-ųjų pastebime, kad paklausa grįžta į panašų lygį, kaip buvo 2018–2019 m. laikotarpiu. Tačiau sumos, kurias skolinasi gyventojai, sumažėjo, taip pat sutrumpėjo grąžinimo terminai. Tai reiškia, kad žmonės tampa atsakingesni, skolinasi labiau apgalvotai“, – komentavo „Vivus Finance“ vadovė.

Specialistė  nurodė, kad didžiausia galima paskola vestuvėms yra 500 eurų, didžiausia – 5 tūkst. eurų. Pasak specialistės, jei biudžetas planuojamas nuosekliai, dažniausiai pasiskolinama mažesnė suma nenumatytoms išlaidoms padengti. Būtent nedidelės paskolos atiduodamos gan greitai, praėjus keliems mėnesiams nuo šventės.

Ji atskleidė, kad standartiškai vestuvėms žmonės skolinasi iki 5 tūkst. eurų, pasirinkdami grąžinimo terminą iki 2 metų. Tačiau pastebima tendencija, kad poros kur kas sąmoningiau planuoja vestuvių biudžetą. O jei nusprendžia pasiskolinti, renkasi tokias sumas ir terminus, kurie neapsunkintų jų finansinės padėties praėjus šventėms ir netaptų nemalonius jausmus keliančiu prisiminimu.

Pašnekovė skaičiavimu, vidutinė tokios paskolos suma yra 2 tūkst. eurų, o grąžinimo terminai siekia apie 12 mėnesių.

Vyresnės poros vestuvėms nesiskolina 

„Mano.bank“ atstovų teigimu, klientai kreipiasi kredito būsto remontui, automobilio pirkimui, refinansavimui – užklausų dėl paskolos vestuvėms sulaukiama retai.

„Vidinė informacija nerodo, kad pastaraisiais metais būtų padidėjusi paskolų paklausa būtent vestuvėms, taip pat nėra ženklų, kad augtų tokių paskolų sumos. 

Visgi matome, kad šių paskolų dažniausiai kreipiasi vyrai nuo 24 iki 28 metų amžiaus, o dažniausiai prašoma paskolos suma neviršija 15 tūkst. eurų“, – atskleidė pašnekovai.

G. Štuopė pastebi, kad vestuvėms dažniausiai papildomai skolinasi jaunesnės poros iki 35 metų amžiaus. Vyresnės poros neretai jau turi tvirtesnį finansinį pagrindą, be to, jų prioritetas dažnai būna santūresnė šventė.

Vis tik tendencijos tokios, kad didelių sumų vartojimo kreditai didžiulei vestuvių šventei tampa vis mažiau populiarūs.

Prieš imant paskolą vestuvėms G. Štuopė pataria susėsti su antrąją puse ir pasitarti, kokie šventės aspektai yra būtini ir kuriems bus skiriama daugiau pinigų, o kurie – ne tokie svarbūs ir jiems galima išleisti mažiau.

Ji priduria, kad sutaupyti galima atidžiai renkantis prekes ar paslaugas ir lyginant kelių paslaugų tiekėjų kainas: „Nustebsite sužinoję, kad skirtingų paslaugų tiekėjų kainos gali skirtis kelis ar net keliolika kartų.

Be to, jaunieji dažnai persistengia su maisto kiekiu. Todėl svarbu atidžiai pasiskaičiuoti, kiek žmonių planuojate pakviesti ir kiek maisto reikės. Galbūt turite draugų ar artimųjų, neseniai atšventusių vestuves – pasikonsultuokite su jais, kokio kiekio užteko jų šventei.

Taip pat nepamirškite atsakingai rinktis dekoracijas – jos kainuoja brangiai, tačiau neretai lieka nepastebėtos.“

Per pastaruosius 3 metus pasiskolino vos 1 tūkst. eurų

Tarpusavio skolinimo platformos „Savy.lt“ Klientų aptarnavimo ir pardavimų skyriaus vadovas Justas Paliukėnas atskleidė, kad praėjusiais metais paskirčiai „vestuvės“ buvo suteikta vos viena paskola 24 mėn. terminui ir tai sudarė 0,04 proc. nuo visų suteiktų paskolų praėjusiais metais.

O 2020 ir 2021 m. nebuvo išduota nei viena paskola su paskirtimi „vestuvės“.

Jis pažymėjo, kad, žinoma, paskolos gavėjas skolindamasis dažnai paskolos tikslą priskiria „Vartojimui“, o tos lėšos iš tiesų gali būti panaudotos vestuvėms. Vis tik tiesiogiai nurodyta paskirtis vestuvėms buvo vos viena: „Per 3 metų laikotarpį buvo suteikta 1 tūkst. eurų paskola.“

Pašnekovas neslėpė, kad paskola vestuvėms nėra populiari, bent jau tarpusavio skolinimo platformose. 

Jo nuomone, žmonės labiau kreipiasi dėl paskolos vartojimui ir gautas lėšas nukreipia ne tik vestuvėms ar vienam konkrečiam tikslui. Žinoma, išskyrus atvejus, kai yra aiškus planas kam yra skolinamasi. 

„Tačiau paskolos galimybėmis domisi tiek jaunesni asmenys, tiek vyresni. Populiariausia asmenų amžiaus grupė, kurie kreipiasi, yra tarp 30–40 metų“, – pridūrė J. Paliukėnas.

Skolintis vestuvėms – neverta? 

„Swedbank“ atstovas atkreipė dėmesį, kad, žvelgiant iš tvaraus finansų tvarkymo perspektyvos, skolintis paprastai rekomenduojama tik tokioms paskirtims, kurios kuria vertę ilgesniu laikotarpiu. O vestuvėms vertėtų apgalvoti kitas įmanomas alternatyvas: taupymą, mažesnį biudžetą, kurį būtų galima padengti savomis lėšomis ir pan.

„Vertinant iš šeimos finansų perspektyvos, skolintis tam, kad padarytumėte sau šventę ar įspūdį kitiems, nėra racionalus pasirinkimas bendro gyvenimo pradžiai. Vertinant, ar skolintis vestuvėms, svarbu atsižvelgti ne į emocijas, susijusias su ypatinga diena, bet racionaliai įvertinti, kokias mėnesio įmokas reikės mokėti už pasiskolintą sumą.

Pavyzdžiui, ar pasiskolinus 2 tūkst. eurų suknelei ir planuojant tokią paskolą atiduoti per dvejus metus, bus verta kas mėnesį mokėti po apie 90 eurų, arba pasiskolinus šventei 10 tūkst. eurų atseikėti po 500 eurų kas mėnesį? Taip tiksliai įvardijus sumas, pavertus emocijas skaičiais, galima kur kas aiškiau sau atsakyti. Žinoma, gali būti situacijų, kai būsima šeima turi aiškų planą, kaip greitai grąžinti vestuvių paskolą, tačiau, iš šeimos finansų perspektyvos, visgi rekomenduočiau planuoti vestuves pagal savo galimybes ir turimas santaupas“, – rekomendacijomis dalinosi SEB banko atstovė.

O „Luminor“ banko atstovė pabrėžė, kad asmenys, imantys paskolą vestuvėms, turi būti pasiruošę gyventi kartu ne mažiau negu paskolos laikotarpis: „O jeigu rimtai, paskola yra dalykas, kuris turi būti apgalvotas.

Vienas pagrindinių klausimų pasvarstymui turbūt turėtų būti šis – ar tikrai verta pradėti santuoką nuo paskolos šventei? Galbūt geriau investuoti į nuosavą būstą ar kitus bendrą gyvenimą palengvinsiančius pirkinius.“

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer