Nekilnojamo turto vystytojai teigia, jog vietoj atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei, tam pritaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
„Šiandien atskiras priedangas, atskiras slėptuves išlaikyti atskirai yra daug brangiau nei ten, kur didelė žmonių koncentracija sostinėje, kad pradėti projektuoti ir statyti metro. Suprantu, kad tai didžiulis infrastruktūros statinys, tačiau Lietuvos statybininkai, rangovai yra statę ir Suomijoje, ir Švedijoje, ir Norvegijoje tokį statinį“, – LRT radijui trečiadienį sakė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
Šiuo metu statytojai yra įpareigoti naujai statomuose daugiabučiuose projektuoti priedangas. Anot D. Gedvilo, priedanga gali apsaugoti žmones keletą valandų, tuo metu metro saugumą suteiktų ilgesniam laikotarpiui. Karas Ukrainoje rodo, kad žmonėms slėptis tenka ir po keletą parų.
„Kijevo metro mačiau, reiktų galvoti ne tik kas bus su daugiabučiais, galvoti apie kompleksinį infrastruktūros statinį, kuris turėtų savyje ir geriamo vandens saugyklą, ir kuro saugyklą, ir elektros generavimo stotį. Kadangi civilinė sauga apima ne tik keletą valandų pabūsiu, kol yra pavojus. Tai manyčiau reikėtų kompleksinio sprendimo, strateginio sprendimo“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
„Jei šiandien pradėtume Vilniuje projektuoti metro, greičiausiai atsirastų tik po 10-12 metų, tai 2035 metais yra tikimybė, kad turėtume tokį statinį, kuris apsaugotų didelę dalį vilniečių ir svečių“, – sakė jis.
Anot jo, reikia įvertinti ir tai, kad atskirų priedangų ir slėptuvių priežiūrai reikalingi finansiniai ištekliai.
„Kompleksiškumas sprendžiant problemą būtinas. Nereiktų koncentruotis į daugiabučius“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Seimo NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas teigė pritariantis tokiai idėjai ir ją vertinantis visai kitaip nei prieš keletą metų.
„Aš priklausiau metro sąjūdžiui, kuris veikė praėjusios kadencijos Seime. Tiesą sakant, visiškai sutinku – kai kuriose šalyse metro yra pirmiausia civilinės saugos objektas, o tada jau susisiekimui skirtas infrastruktūros dalykas. Tikrai sveikinčiau, jei pradėtume rimtas, paskaičiuotas diskusijas apie metro projektą Vilniuje. Tikrai, visiškai kitaip žiūriu, nei žiūrėjau prieš 3-4 metus“, – teigė jis.
Seimas 2018 metų rudenį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą ir sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Šis statybų reglamentavimas įsigaliojo 2020 metų pradžioje.
Diskusijos dėl metro poreikio Vilniuje vyksta jau daugiau nei dešimtmetį: šalininkai teigė, jog projektas pritrauktų milijonines investicijas, o šio transporto būdo atsiradimas išlaisvintų miestą iš kamščių. Kritikai teigia, jog Vilniuje yra per mažai gyventojų, kad statybos atsipirktų, be to, jos pakenktų paveldui.
