Šio straipsnio tema – ne liga, o bejėgiškumas, su kuriuo susiduria onkologiniai ligoniai ir jų artimieji, negalintys užsiregistruoti ir patekti pas gydytojus, nes nėra talonų. Panašu, kad tik su sunkia liga kovojantieji gali demaskuoti, jog pati sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje serga ir jai reikia skubios chemoterapijos. Tačiau ar sergantieji dar turi jėgų belstis į sistemos vartus, kad jiems būtų atidaryta.
Lygiai prieš mėnesį ve.lt rašė apie senolio ašaras ir jo artimųjų išgyvenimus, kai nepavyko užsiregistruoti pas onkologus-chemoterapeutus Klaipėdos universiteto ligoninėje.
Tuomet buvo bandoma teisintis, kad atostogų metas, gydytojai atostogavo, o registracijos kompiuterinė sistema strigo. Raminta, kad viskas turi išsispręsti.
Vienas rugsėjo pirmadienis buvo vėl ta diena, kai pradedami dalinti talonai pas gydytojus spalio mėnesiui. Ir visi nuo 8 valandos skuba užsiregistruoti, nes vėliau talonų neliks. Natūralu, kad sistema neatlaiko.
Pirmadienį vėl kaito mėginančiųjų užsiregistruoti telefonai, kompiuteriai, o prie registratūros dar neišaušus nusidriekė eilės žmonių. Tačiau šį kartą ašarų ir bejėgiškumo buvo dar daugiau.
Sergančiųjų artimieji bandydami padėti registruotis vėlavo į darbus, tačiau laikas buvo sugaištas veltui. Užsiregistruoti nepavyko.
Akivaizdu, kad per mėnesį situacija tik pablogėjo.
Per šias dienas vien šių eilučių autoriui teko išklausyti net keturias istorijas, kaip nepavyksta patekti pas gydytojus onkologus. O kiek jų buvo iš tikro?.. Visos jos skirtingos, tačiau jas vienija tas pats skausmas ir nusivylimas.
Skaudžiausia yra tai, kad talonų pas gydytojus negavę onkologiniai ligoniai neturi pasirinkimo. Chemoterapijos paslaugų privačios klinikos neteikia. Nėra galimybės tiesiog savo sveikatą ir gyvybę įvertinti pinigais, susimokėti ir patekti pas gydytoją be eilės.
Taigi, susirgus onkologine liga valstybinės sveikatos apsaugos sistemos skylių privačios įstaigos neužkaišo.
Papasakotos istorijos simboliškai įvyko Klaipėdoje, kur onkologinių susirgimų statistika yra liūdniausia Lietuvoje. Mieste 2022 metais tūkstančiui gyventojų teko 113,4 onkologinio susirgimo. Tai net 16 procentų daugiau nei šalies vidurkis – 97,4 atvejo.
Jei kas dešimtas žmogus serga vėžiu, o kartu su tuo susiję yra ir jo šeimos nariai, artimieji, sunku net įsivaizduoti, kokio masto tai problema.
„Tačiau, matyt, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui niekada neteko bandyti registruotis pas gydytoją per bendrą sistemą, kuri skirta paprastiems žmonės, ir jis nelabai žino, su kuo tenka susidurti pacientams“, – retoriškai samprotavo viešumo nepanorusi klaipėdietė.
Kompiuterinė sistema
Nuo šios vasaros su onkologine liga kovojančiai Astai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pirmus vizitus pas gydytoją ir paskirtus chemoterapijos kursus pavyko susiderinti.
„Tačiau vėliau gydytoja pasakė, kad išeina atostogų ir reikia registruotis ir gauti taloną kitam vizitui pas kitą specialistą“, – sako Asta.
Anot jos, pirmasis nemalonus netikėtumas buvo tai, kad Klaipėdos universiteto ligoninės filiale Klaipėdos ligoninėje negalima pas gydytoją registruotis per bendrą sistemą E.sveikata. Ligoninė turi savo atskirą kompiuterinę sistemą registracijai internetu.
„Pirmadienį 8 val. ryto E.sveikatos sistemoje neatsirado nė vieno talono pas gydytoją onkologą-chemoterapeutą. Pabandžiau skambinti nurodytu registracijos pas specialistus telefonu – nebuvo jokio atsako, o signalas toks, tarsi telefonas būtų išjungtas“, – prisimena savo vargus Asta.
Ji tik vėliau iš kolegų sužinojo, kad registruotis reikia per atskirą ligoninės sistemą. Tačiau kol pavyko viską išsiaiškinti prisijungus prie Klaipėdos universiteto ligoninės išankstinės registracijos pas gydytojus kompiuterinės sistemos, laisvų registracijos pozicijų spalio mėnesiui jau nebebuvo.
„Man yra paskirtas chemoterapijos kursas kas dvi savaites. Prieš leidžiant vaistus, reikia pasidaryti tyrimus, apsilankyti pas gydytoją. Pagal realią situaciją koreguoti gydymą“, – pasakoja Asta.
Ji sako nežinanti, ką daryti. Neturi kito pasirinkimo, tiesiog eis į ligoninę. Sėdės gyvoje eilėje ir tikėsis, kad gydytoja ją priims.
Neregistruoja
Su ketvirtos stadijos onkologine liga kovojančiam giminaičiui pas gydytoją patekti padedanti Ligita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) jaučiasi dar labiau nusivylusi nei prieš mėnesį, kai registracija pas onkologą chemoterapeutą taip pat buvo nesėkminga.
„Žmogus jau beveik metus kovoja su onkologine liga. Nuolatiniai chemoterapijos kursai, tyrimai, vaistų korekcijos ir kasdienė kova už gyvenimą“, – tuomet kalbėjo Ligita.
Jos giminaitis iš visų jėgų toliau kovoja su liga, tačiau pati Ligita šį pirmadienį jau ryte nebeturėjo energijos reikšti emocijas.
„Visą valandą spaudinėjau kompiuterio klaviatūrą, bandžiau registruoti pas gydytoją Klaipėdos universiteto ligoninės kompiuterinėje sistemoje. Tačiau ekrane tiesiog išmesdavo lentelę, kad registracijos puslapis nerastas. Taip pat bandė prisijungti ir kiti mūsų šeimos nariai ir visi nesėkmingai“, – nusivylimas Ligitos veide – nežinomybė, ką pasakyti garbaus amžiaus žmogui, kuris laukia vizito pas gydytoją.
Laikini nepatogumai
Situacija „Vakarų ekspresui“ komentuojantis Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės Skubios pagalbos ir hospitalizacijos klinikos vadovas dr. Gintautas Virketis šiuos pacientų ir jų giminaičių vargus vadina laikinais nepatogumais.
„Atsiprašome, jei pacientams teko susidurti su laikinais nepatogumais. Rugsėjo 18 d. išankstinė registracijos sistema veikė labai didelės apkrovos režimu. Pas gydytojus onkologus chemoterapeutus buvo paskelbti 2 000 talonų. Per vieną minutę dėl šių registracijų apytiksliai jungėsi 1 500 vartotojų“, – atsiųstame pranešime komentuoja G. Virketis.
Anot jo, ligoninė daro viską, kad su turimomis techninėmis galimybėmis užtikrintų kuo sklandesnį sistemos darbą ir funkcionavimą. Planuojama atnaujinti bei stiprinti techninius resursus, kurie padėtų dar labiau mažinti trikdžių atvejus.
„Filialas Klaipėdos ligoninė artimiausiu metu didesne apimtimi pereis prie bendros išankstinės pacientų registracijos E.sveikata sistemoje“, – sako G. Virketis, tačiau nepatikslina, kada tai turėtų įvykti.
„Vakarų ekspresas“ primena, kad prieš mėnesį vykstant registracijai pas gydytojus prie Klaipėdos universiteto ligoninės sistemos, pačios ligoninės pateiktais duomenimis, vienu metu jungėsi 600 vartotojų. Nors tuomet srautas buvo 2,5 karto mažesnis nei šį pirmadienį, tačiau sistema vis tiek strigo.
Tylintys telefonai
Telefonu susisiekti su ligoninės registratūra nesėkmingai bandė ne tik Asta. Registruotis pas gydytoją Klaipėdos universiteto ligoninėje bandė ir onkologine liga serganti Lina.
„Skambinau dešimtis kartų, tačiau be jokių rezultatų. Vykome į vietą, registratūroje skambėjo telefonai, bet niekas ragelių nekelia“, – savo istorija dalijosi Lina.
Tačiau Klaipėdos universiteto ligoninė tikina, kad registracijos sistema telefonu veikia, o jos darbą net vadina sklandžiu.
„Informacija, kad registracija telefonu rugsėjo 18 d. neveikė, yra neteisinga ir klaidinanti. Ligoninė turi išankstinės registracijos skambučių centrą, kuris įrengtas atskiroje patalpoje, ne bendroje Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus registratūroje“, – paaiškina gydytojas G. Virketis.
Anot jo, uždaroje ir pacientams nematomoje patalpoje įkurtos darbo vietos leidžia darbuotojoms išvengti dėmesio blaškymo ir koncentruotis į kokybišką bei sklandų pacientų registravimą telefonu.
„Ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus registratūros darbuotojų telefonuose, kuriuos mato registruotis į ligoninę atvykę žmonės, įdiegta tik vidinio ligoninės ryšio funkcija ir skambučiai iš išorės nenukreipiami“, – patikslina G. Virketis.
Pasak jo, rugsėjo 18 d. ligoninės skambučių centre fiksuota 5 000 skambučių.
„Toks skambučių skaičius per vieną dieną – rekordiškai didelis. Į visus atsiliepti – fiziškai neįmanoma“, – pripažįsta G. Virketis, tačiau nepatikslina, kiek žmonių pavyko prisiskambinti.
Ligoninės atstovas prašo pacientų supratingumo ir turi patarimą.
„Siekiame, kad išankstinė registracija vyktų kuo greičiau ir sklandžiau, todėl prašome pacientų prieš skambinant iš anksto pasiruošti reikalingus asmens duomenis“, – sako G. Virketis.
Tačiau akivaizdu, kad didesnė problema yra tai, kad prisiskambinti į registratūrą nepavyksta.
Ramina pacientus
„Suprantame paciento nerimą, tačiau norime nuraminti ir užtikrinti – tęstiniu gydymu ligoninė pasirūpins. Pacientui nieko papildomai daryti nereikia. Jam atvykus konsultacijai, gydytojas pacientui paskirs kito vizito laiką ir suteiks visą reikalingą informaciją“, – sako G. Virketis.
Tačiau jam prieštarauja Asta, kuri sako, kad pradžioje ją konsultavusi gydytoja kitam vizitui jos neregistravo, nes planavo eiti atostogų, ir pasakė, kad reikia registruotis pas kitą gydytoją per bendrą sistemą.
„Norime paaiškinti, kad pacientas negali gauti daugiau nei vieną taloną. Išankstinė registracijos sistema, kaip ir visoje šalyje, leidžia registruotis tik vienam vizitui pas tą patį specialistą“, – dar vieną registracijos sistemos ypatumą paaiškina G. Virketis.
Anot jo, tolesnius vizitus atsižvelgiant į individualų atvejį turi paskirti ir rezervuoti pacientą gydantis medikas.
„Dedame maksimalias pastangas, kad užtikrintume onkologinių pacientų srautų valdymą ir padidintume ambulatorinių konsultacijų kiekį. Atsižvelgdama į augantį onkologinių pacientų ir jiems reikalingų konsultacijų skaičių, ligoninė imasi veiksmų ir koreguoja registravimo sistemą“, – pokyčius žada G. Virketis.
Anot jo, jei pacientai, kuriems taikomas aktyvus gydymas ir skiriama chemoterapija, spalio mėnesiui talonų negavo, su jais susisieks administratorius ir paskirs vizito laiką.
Profesionalumas
Taip pat ligoninė onkologinius ligonius ragina nevengti lankytis pas skirtingus gydytojus ir tikina, kad jie visi yra pajėgūs gerai įvertinti paciento būklę.
„Užtikriname, kad įstaigoje dirba profesionalūs specialistai ir bet kuris iš jų atidžiai per sistemą E.sveikata pasižiūrės, išanalizuos paciento ligos eigą, taikomą gydymą ir suteiks kvalifikuotą konsultaciją bei pagalbą. Tad registruotis pacientus kviečiame ne pas konkretų gydytoją, pas kurį pateko pirmą kartą, ar pas kurį pageidauja patekti visada, bet pas bet kurį ligoninės onkologą chemoterapeutą, pas kurį tuo metu yra laisvų talonų“, – paaiškina G. Virketis.
Anot jo, ligoninė neįsipareigoja, kad pacientas visada patektų pas tą patį gydytoją.
Gydytojų krūviai
Tačiau Ligita pastebi, kad pacientams, ypač vyresnio amžiaus, yra sudėtinga prisitaikyti, kai kas dvi savaites reikia eiti pas skirtingą gydytoją chemoterapijos kurso metu.
„Matome, kad gydytojų krūviai yra didelį, jiems trūksta laiko kiekvieną kartą deramai įsigilinti į naujo paciento situaciją“, – svarsto Ligita.
Kad gydytojų darbo krūviai yra dideli, pripažįsta ir pati ligoninė.
„Klaipėdos universiteto ligoninė nuolatos ieško gydytojų onkologų chemoterapeutų, kurie galėtų papildyti komandą. Įdarbintume ne vieną šios srities specialistą. Tai leistų patenkinti išaugusį onkologinių pacientų konsultacijų poreikį“, – sako ligoninės atstovas.
Pasak G. Virkečio, norėdami pagerinti ambulatorinių pacientų priėmimą, gydytojai onkologai chemoterapeutai dažnai dirba dvigubu ar net trigubu krūviu. Per dieną jie priima ne po 8, o po 15 ar net 20 pacientų. O po konsultacijos dar reikalingas laikas ir dokumentams pildyti, receptams išrašyti.
Visi gydytojai onkologai chemoterapeutai dirba ne tik ambulatorijoje, tačiau gydo pacientus ir ligoninės skyriuje.
„Onkologinių pacientų srautas kasmet tik didėja. Auga naujai diagnozuotų navikų, pacientų, kuriems reikalingas stebėjimas, skaičius. Gydytojai onkologai chemoterapeutai per metus suteikia daugiau nei 50 tūkst. konsultacijų“, – teigia G. Virketis. – Suprantame pacientų nerimą ir baimę, tačiau prašome supratingumo ir kantrybės. Visi esame ne tik medikai, bet ir žmonės. Vasaros periodu buvo ir planinės atostogos, ir atvejai, kai darbuotojus užklupo ligos. Dirbame tikrai įtemptai, atsakingai ir optimizuojame komandos resursus, kad galėtume pagalbą suteikti kuo daugiau pacientų.“
Reformos grimasos
Kol gydymo įstaiga tikina, kad daro viską, kas įmanoma, ir prašo pacientų supratingumo, patiems pacientams kyla vis daugiau klausimų. Atsakymų reikėtų ieškoti pačioje sveikatos sistemoje, nes problemos, kurios yra Klaipėdoje, panašios į tas, kurios kyla ir Vilniaus, Kauno ar kitų miestų ligoninėse.
Uostamiestyje padėtį komplikuoja ir tai, kad problemos labai paaštrėjo būtent šiais metais, kai buvo įvykdyta Klaipėdoje veikiančių gydymo įstaigų reforma.
Prieš sujungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę su Jūrininkų ligonine buvo daug kalbama apie gerėsiantį pacientų aptarnavimą. Tačiau reali situacija rodo, kad dėl įvykdytos reformos gydytojų nepadaugėjo, o sujungti dešimtmečius pagal skirtingą supratimą valdytas ligonines nėra taip lengva.
Viena iš artimiausiu metu matomų Klaipėdos gydymo įstaigų reformos pliusų bus tai, kad buvusi nuosava Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientų registracijos sistema, kuri šiuo metu ir stringa, bus pakeista į E.sveikatos sistemą. Tačiau šie ir kiti darbai vyksta labai lėtai. Jungtinė Klaipėdos universiteto ligoninė dirba jau 9 mėnesius, tačiau turi tik laikiną vadovą.
Ligoninės vadovo konkursą laimėjusio dr. Audriaus Šimaičio pirmoji darbo diena bus spalio 9-oji.
Kodėl taip atsitiko – atskira tema. Tačiau jei ministrui A. Dulkiui šie mėnesiai neatrodo labai svarbūs, tai onkologiniai ligoniai dažniausia skaičiuoja vilties dienas ir savaites. Sergantys žmonės visas jėga skiria kovai su liga ir nebeturi energijos kovai su sistema.
Žvelgiant iš šalies atrodo, kad visi nusiteikę jiems padėti. Tačiau vis iškyla „trumpalaikių problemų“, kurios viltį pakeičia neviltimi. Tačiau viltis miršta paskutinė.
Pirminių pacientų, kuriems pirmą kartą nustatyta onkologinė liga, prašome kreiptis į Žaliąjį koridorių tel. (8 46) 396 621 nuo 8.30 val. iki 14 val. arba el. paštu zaliasis.koridorius@kulig.lt Pacientui paskirtas atvejo vadybininkas nedelsdamas rezervuos laiką pirmajai gydytojo specialisto konsultacijai, užregistruos paskirtiems tyrimams ir kitų specialistų konsultacijoms, organizuos ir kontroliuos, kad būtų įvykdytas pacientui sudarytas diagnostinių tyrimų ir specialistų konsultacijų įgyvendinimo planas, padės užtikrinti, kad laiku prasidėtų daugiadalykės specialistų komandos pacientui paskirtas gydymas.
Pacientų, kuriems reikalingas stebėjimas ir fiksuota ligos remisija, prašome kantrybės. Ligoninė visuomet ieško geriausių sprendimų paciento labui. Administracija peržiūri galimybes skirti papildomų talonų. Informaciją prašome sekti ligoninės išankstinės registracijos sistemoje www.ipr.kul.lt Siekdami užtikrinti paslaugų teikimą visiems onkologiniams pacientams, pradėsime taikyti naujovę. Pacientai, kuriems fiksuota ligos remisija tačiau reikalingas stebėjimas, bus nukreipiami gydytojams specialistams pagal profilį. Pavyzdžiui, odos vėžio – dermatovenerologui, plaučių – pulmonologui ar krūtinės ląstos chirurgui, galvos ir kaklo srities – otorinolaringologams, veido žandikaulių chirurgams. Užtikriname, kad šie medikai suteiks pacientui kompetentingą reikalingą pagalbą ir konsultacijas.
Straipsnio autorius: Edgaras Valeckas
