Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.
O Vilniaus savivaldybę šturmuoja vis daugiau pensininkų ir nepasiturinčių gyventojų su prašymais kompensuoti gresiančias šilumos sąskaitas, žmonės eilėse jau net alpsta.
Kupiškio rajone gyvenantis Stasys tramdo sodyboje auginamą triušį. Artėja kriziniai 2023-ieji – pagal kinų kalendorių, triušio metai. O dar žmona skundžiasi, kad mėsa parduotuvėje išbrangus, tad ar neteks triušį pjauti?
„Reikia taupyti, mėsos jau dažnai nepavalgysi, labai subrangus mėsa“, – sako senjorė Aldona.
„Visi gąsdina rudeniu, reikia iškart nusišauti, bet bandysim pragyventi. Kur klausai, rudenį bus dar blogiau. Pinigais nuėjus į parduotuvę, paimdavau už 20 eurų, dabar jau reikia 40 eurų duoti. Pensijų nekelia tiek, kiek kainos kyla“, – kalba senjoras Stasys.
Senjorai pasakoja elektrą jau taupantys – visus prietaisus ir lemputes išjungia iškart, kai nebenaudoja. O ar kompensacijos už malkas prašys, dar abejoja, nors Vyriausybė žada, kad jas gaus ne tik pensininkai, bet ir vidutines algas gaunančios šeimos.
„Prašėm vienais metais, 10 eurų davė, niekas neišeina. Tai ko čia eisi, ir pačiam gėda prašyti valdžios pinigų“, – sako Aldona.
O Vilniuje savivaldybėje kompensacijų prašančiųjų eilės kasdien vis ilgesnės. Miestiečiai skundžiasi mažomis pensijomis ir algomis, o dar ir eilėje priversti laukti po 2 valandas vien tam, kad pateiktų prašymą kompensacijai už šildymą.
Atėjusieji skundžiasi nebegalintys prisiskambinti į apgultą pašalpų skyrių, o belaukiant eilėje jau prireikia ir medikų pagalbos:
„Seni žmonės, greitoji buvo atvažiavusi, blogai darosi žmonėms.“
„Čia moteriai ir bloga, validolį ieškojom. Pagyvenusiems, invalidams sunku.“
„Paskaičiuokit, kiek užtrukau. 2 valandas. Man jau kinkos dreba nuo stovėjimo.“
„Už praeitą mėnesį mano 312 eurų atlyginimas, gyvenu viena, pajamų daugiau nėra, vyras mirė gruodį.“
„Blogai, visą savaitę skambinau, atsakymas palaukit 15 minučių, po 15 minučių – dar pakartokit. Nors 100 kartų kartok, neprisiskambinsi.“
Išbrangęs maistas ir būtiniausios prekės, pabrangusi elektra ir kitas kuras grasina į skurdą nuvaryti vis daugiau lietuvių. Iki šiol skurde gyveno kas penktas lietuvis, daugiausia senjorai ir vieniši tėvai, tačiau prasidėjusi energetinė krizė ir didžiulė infliacija grasina nubraukti pastarųjų metų žmonių viltis išbristi iš skurdo.
„Energetinis skurdas, labai daug žmonių susidurs su šiais iššūkiais, labai svarbu, kad žmonės naudotųsi kompensacijomis“, – teigia skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Kovotojai su skurdu kaltina Vyriausybę vėlavimu didinti socialines išmokas, tad kylančios būtiniausių prekių kainos į skurdą gena vis daugiau lietuvių. Štai vien Vyriausybės remiamos pajamos – kasmėnesinė 147 eurų išmoka skurstantiems yra kone dvigubai mažesnė už minimalių išgyvenimui būtinų vartojimo poreikių dydį.
„Valstybėje pasakyta, kad yra suma, kurią kiekvienas žmogus turi gauti, kad išgyventų, neina kalba apie orų išgyvenimą, bet teisės aktai sako, kad mes jus remsim tik perpus tiek“, – sako A. Adomavičienė.
Vyriausybės atstovai sako matantys skurdo didėjimo Lietuvoje pavojų, tačiau kiek didinti valstybės remiamų pajamų dydžio neskuba, sugalvojo dar užsakyti mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtum iš bado ir šalčio.
„Šiuo metu SADM užsakiusi minimalių pajamų studiją. Gruodį turime turėti mokslininkų įžvalgas, kuriomis remiantis bus peržiūrimi dydžiai, dėl kurių matome didelį atotrūkį tarp minimalių vartojimo poreikių dydžio ir skurdo ribos“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Tokį vyriausybės delsimą peikia ne tik opozicijos, bet ir vartotojų atstovai.
„Vyriausybė labai užsispyrusi, nenori žmonėms amortizuoti kaštų, kurie išaugo, nes energetikos kainos išaugusios sparčiai. Vienkartinės išmokos šeimoms, senjorams būtų taiklus sprendimas, kuris prieš 2 metus pasiteisino“, – tvirtina Seimo narys Linas Kukuraitis.
„Kokį sprendimą bepriimsi, visi yra tokie – kaišomos skylės, kai realiai mūsų energetinis namas silpnas, smarkiai priklausomas nuo išorės“, – tvirtina vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Kiek kitąmet didins pensijas ir kitas socialines išmokas Vyriausybė dar neatskleidžia. Esą finansų ministerija dar skaičiuoja kitų metų biudžeto išlaidas ir pajamas, kurias paskelbti žada iki spalio 10 dienos.
