Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą.
Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.
„Serga tiek daug žmonių, iškritę ištisi kolektyvai darbe, o norint gauti nedarbingumą bent kelioms dienoms privalai vos gyvas, sirgdamas keliauti į polikliniką. Į vieną didžiausių sostinės poliklinikų paskambinus paklausti, ar galima būtų gauti nedarbingumą nuotoliu, nes temperatūra siekia 38 laipsnius, man patarė ją „numušti“ vaistais ir tada važiuoti. Tai juk taip gali dar daugiau žalos padaryti sveikatai, jau nekalbant apie, kad gydymo įstaigos – tikra virusų veisykla… Gerai, kad darbdavys supratingas ir kelias dienas leidžia sirgti namuose, bet ką daryti kitu atveju?“ – kalbėjo moteris.
Ji svarstė, kad jei liga užsitęsia, simptomai neįprasti ar staigiai sunkėja, gydytojo konsultacija tikrai reikalinga: „Bet dažnu atveju juk žmogus jaučia, kad pasigavo eilinį peršalimą ar kokį gripą ir tiesiog reikia sveikti naudojant įprastas namines priemones.“
Pirmomis dienomis ypač svarbu sveikti namuose
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė patvirtino, kad pirmomis dienomis pakilus temperatūrai skubėti į gydymo įstaigą tikrai nėra pati geriausia mintis.
„Jei jau susirgo žmogus ir turi galimybę gulėti lovoje, pats pabandyti išsveikti, tai ir geriausia tą daryti, ilsėtis, gerti daug skysčių, arbatų. Jei blogėja, karščiavimas nesiliauja, tada jau tikrai verta pasikonsultuoti su gydytoju“, – patarė medikė.
Ji pridūrė, jog kitą kartą nereikia net turėti pakilusios temperatūros tam, kad žmogus jaustųsi labai blogai, lyg peršalęs ir sunkiai galėtų įsivaizduoti apie darbą.
„Tačiau visais tokiais atvejais, kaip ir prie mažiausios slogytės jam reikia pasirodyti gydytojui, kad jis galėtų skirti „biuletenį“. Bet techniškai neįmanoma apžiūrėti kiekvienos slogos.
Tai šiaip yra nenormali situacija. Užsienyje, daug šalių yra tokia tvarka, kad darbdavys per metus iki dviejų savaičių gali išleisti darbuotoją dėl ligos. Ir nėra čia jokios paslapties, Lietuvoje tai irgi puikiai veiktų. Bet nepasitikima žmonėmis, gydytojas kiekvieną tą slogą turi apžiūrėti“, – pabrėžė T. Kundrotė.
Tiesa, ji pridūrė, kad sergant gripu gydytojas gali paskirti priešvirusinius vaistus, kurie padeda lengviau pasveikti, o tą padaryti reikia per pirmas ligos dienas.
SAM: nuotoliu gali išduoti dviem atvejais
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad yra du atvejai, kai gydytojas, įvertindamas galimą užsikrėtimo riziką, nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti nuotoliniu būdu, nuotolinės konsultacijos metu.
„Visų pirma, tada, kai pacientui pasireiškia negalavimai, atitinkantys užkrečiamosios ligos požymius. Taip pat kai jis yra privalomoje izoliacijoje. Jeigu gydytojui nepakanka telefonu pateiktos informacijos, kad galėtų įvertinti paciento sveikatos būklę (pavyzdžiui, reikia atlikti tyrimą), jis gali pakviesti pacientą atvykti konsultacijai tiesioginio kontakto būdu. Visais atvejais turi būti pasirenkamas paslaugos suteikimo būdas, kuris labiausiai atitinka paciento interesus“, – nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys portalo tv3.lt pasakojo ir pats buvo peršalęs, reikėjo turėti nedarbingumą, tačiau džiaugėsi viską susitvarkęs nuotoliniu būdu.
„Visa sistema yra užtikrina ir visą tą buvo galima padaryti konsultacijos su gydytoju nuotoliu metu. Turiu pripažinti, kai kurių dalykų, supaprastinančių sistemą, buvo ekstremalios situacijos metu ir to lankstumo buvo daugiau. Pasibaigus ekstremaliai situacijai kai kuriuose tvarkose jo likę kiek mažiau, tai tą galėsime pakoreguoti.
Bet šiaip kviečiu visus neužmiršti, kad tikrai yra suteikta labai daug galimybių daug ką daryti nuotoliu – taip pat išduoti nedarbingumą. Gal daugiau ne visiems pavyksta laiku užsiregistruoti, bet neabejoju, jei pakalbėsite su savo šeimos gydytoju, daug ką galima sutvarkyti nuotoliu“, – kalbėjo jis portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“.
Kartu ministras samprotavo, kad iš dalies bėda yra gal ir pačių gyventojų įpročiai: „Nemaža dalis žmonių nelabai mėgsta nuotolines konsultacijas, mano, kad jos yra nekokybiškos, nori pabendrauti su gydytoju, tada stengiamės padaryti daugiau galimybių, kad slaugytojai, slaugytojų padėjėjai galėtų daugiau padėti šeimos gydytojui.“
Poliklinikos laikosi nevienodos tvarkos
Visgi pačios poliklinikos, panašu, laikosi skirtingos tvarkos. Antakalnio poliklinika, kaip ir minėjo vilnietė Milda, nedarbingumus išduoda tik pacientui gyvai atvykus į gydymo įstaigą.
„Pagal patvirtintą įstaigoje tvarką nedarbingumo lapeliai išduodami tik atvykus į polikliniką, nebent asmeniui patvirtinta COVID-19 infekcija kitoje laboratorijoje ar atliko pats ir atsiuntė nuotrauką. Konsultuojant nuotoliu, ypač sunkiau sergantį pacientą, sudėtinga tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, todėl didėja komplikacijų rizika, todėl sergančius pacientus aptarnaujame kontaktiniu būdu“, – komentavo Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Raimonda Kungytė.
„Nedarbingumo pažymėjimas nuotoliniu būdu gali būti išduotas kelioms dienoms, sergantiems virusinėmis užkrečiamomis ligomis, tačiau toliau tęsiant nedarbingumo pažymėjimą, reikia atvykti pas šeimos gydytoją.
Nuotoliniu būdu įvertinti paciento būklę yra pakankamai sunku, iš paciento pasakymo, kad karščiuoja, kosėja negalime pasakyti, kokia iš tikro yra paciento sveikatos būklė. Pacientas gali neteisingai interpretuoti savo simptomų sunkumą, todėl kyla grėsmė, kad diagnozė ir gydymas bus neteisingi.
„Tai šiaip yra nenormali situacija. Užsienyje, daug šalių yra tokia tvarka, kad darbdavys per metus iki dviejų savaičių gali išleisti darbuotoją dėl ligos“, – sakė T. Kundrotė.
Tikslingiausia yra atlikti tyrimus, objektyviai įvertinti paciento būklę ir pagal tai parinkti tinkamą gydymą – taip išvengsime komplikacijų, bus greitesnis pasveikimas“, – pažymėjo Kalniečių padalinio vadovė, šeimos gydytoja Iveta Dubrova.
Ji pridūrė, kad nedarbingumo pažymėjimas yra skirtas pateisinti darbuotojo neatvykimą į darbą, tačiau gydo gydytojas.
„Nedarbingumo pažymėjimas, sergantiems kitomis ligomis, išduodamas tik pacientui atvykus į gydymo įstaigą“, – pažymėjo poliklinikos atstovė.
Krūvis šeimos gydytojams auga – priima ir 70 pacientų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nors sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos atvejų prieššventinė savaitę registruota mažiau, gripo atvejų skaičius, lyginant su ankstesne savaite, padidėjo.
Pasak I. Dubrovos, pastarosiomis savaitėmis sergamumas peršalimo ligomis didėja.
„Šeimos gydytojas per dieną priima apie 40–70 pacientų“, – sakė ji. Antakalnio poliklinikos atstovė R. Kungytė teigė, kad ekstrinių, ūmiai susirgusių pacientų skaičius, priklauso nuo dienos, svyruoja nuo trečdalio iki pusės.
„Nemažai turime nebūtinai gripo atvejų, bet ir peršalimų, kurie ganėtinai sudėtingi, atrodo panašiai kaip gripas – ir kaulus laužo, aukšta temperatūra. Štai šią savaitę atėjus į darbą iš 35 per dieną pacientų 15 buvo sergantys ūmiomis infekcijomis“, – pasakojo T. Kundrotė.
Nemato reikalo skelbti epidemiją
Kaip nurodė SAM, nors yra nustatytas sergamumo rodiklis, kada rekomenduojama skelbti epidemiją, kol kas dar prie tokios situacijos nėra prieita.
„Epidemiją galima skelbti, kai savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus..
Vertinant sergamumą kaip epideminį, atsižvelgiama į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus – hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamika savivaldybėje ar regione, teigiamų tyrimų proporcija tarp visų atliktų tyrimų ir kt.“ – aiškinama SAM atsiųstame atsakyme.
Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybės administracijos direktorius, siūlymą skelbti epidemiją teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), įvertinęs epidemiologinę situaciją.
Medikai įspėja: gripas šiemet ypač agresyvus, sergančiųjų dar daugės:
