Nors ministrų pakeitimas Vyriausybėje yra įprasta demokratinių valstybių praktika, tačiau premjerei Ingridai Šimonytei, ilgą laiką saugojusiai savo ministrus, šis veiksmas neišėjo sklandžiai.
Informacija apie pasiūlytą rokiruotę išėjo į viešumą, o populiarusis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepasitraukė tyliai. Politikas pasiprašė priėmimo Prezidentūroje, o po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda pažėrė abejonių dėl viešųjų pirkimų: esą jam teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios bandė papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir rado atviras duris Seime.
Naujas kandidatas į krašto apsaugos ministrus, dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas irgi yra spalvinga asmenybė. Politikas jaunystėje buvo fašistuojančio Mindaugo Murzos pavaduotojas, pasisakė prieš Europos Sąjungą, žavėjosi Viktoru Orbanu, kas neatrodo labai patrauklu.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas Vytautas Landsbergis sako, kad iškeltas abejones dėl gynybos srities viešųjų pirkimų turi pagrįsti pats A. Anušauskas. Pašnekovas sako suprantantis, kad siūlymas trauktis arba susikeisti vietomis su L. Kasčiūnu galėjo būti asmeninis sukrėtimas, bet, pasak V. Landsbergio, sukrėtimus reikia atlaikyti.
„Galima suprasti, kad jam tai yra sukrėtimas. Bet reikia atlaikyti sukrėtimus. O toks įspūdis, kad neatlaikė“, – portalui tv3.lt sakė V. Landsbergis.
Norėjau pakalbinti jus apie susiklosčiusią situaciją keičiant krašto apsaugos ministrus. Nueinantis ministras po susitikimo su prezidentu pažėrė abejonių dėl skaidrumo viešuosiuose pirkimuose gynybos srityje. Ir dabar yra sakančių, kad tokiu sudėtingu laikotarpiu pažerti tokio lygio abejones yra labai nerimta. Kaip jūs manote?
Man irgi atrodo panašiai, kad keistas poelgis.
Kokias pasekmes tai gali turėti?
Aš nežinau, mes pamatysim pasekmes. Pirmiausia reikia kuo greičiau pabaigti procedūrą, kad būtų naujas ministras ir kad vyktų toliau darbas. Truputį per ilgai tęsiasi.
Manote, per ilgai?
Taip, aš manau, kad reiktų kuo greičiau padaryti, nesitampyti su kažkokiomis ten buvusiomis ar nebuvusiomis ar pasirodžiusiomis korupcijomis. Na va, nutarė paleisti kažkokį tokį dalyką, tai paleido. Gal ir be reikalo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba iškart paneigė, kad būtų pradėjusi kokių nors tyrimų, o dabar apklausė ministrą ir kitus, bet kažkokių konkrečių duomenų lyg ir nėra.
Na, tai tas, kuris paleido, turi ir pagrįsti.
Bet kaip dabar reikia sutelkti palaikymą gynybos mokesčiams, kai mes kalbame, kad galbūt viešieji pirkimai neskaidrūs, gal kažkas kišasi, randa atviras duris Seime?
Mes nekalbam. Vienas žmogus kalba. Nepersiimkim.
O jūs sutinkate su ta versija, kad A. Anušauskas tiesiog nenorėjo atsistatydinti ir norėjo užkirsti kelią kitam kandidatui.
Aš nemanau taip, aš manau, kad žmogus pasikarščiavo.
Bet kai ko čia karščiuotis?
Karščiuotis yra ko, taigi labai dideli dalykai vyksta. Ypač tam žmogui asmeniškai. Tai galima suprasti, kad jam tai yra sukrėtimas. Bet reikia atlaikyti sukrėtimus. O toks įspūdis, kad neatlaikė.
Mane stebina, kad poną A. Anušauską ištiko sukrėtimas, nes ministro pozicija yra neamžina, ji visuomet yra nestabili.
Nežinau, ar nestabili. Žmogus turi atsakingas pareigas, jas eina, dirba ir viskas tvarkoje. O jei atsiranda nesutarimai, išsiskiria požiūriai, tai yra ir pasekmės, galų gale. Tik nebūtinai reikia išeinant dar sukelti skandalą.
O dabartinis kandidatas į ministrus atrodo labai energingas, bet jam prikišama, kad anksčiau buvo Mindaugo Murzos pavaduotojas, kad buvo prieš Europos Sąjungą, kad labai žavėjosi Viktoru Orbanu ir kad kvietė į Seimą kraštutinės vokiečių partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovus.
Iš tikrųjų, praeityje buvo tokių keistų dalykų, bet tai buvo gana seniai ir jis kažką pasakė, kad tai buvo klaida. Galbūt jis padarys sau didesnes išvadas dėl jaunystės klaidų.
Na, su „Alternatyva Vokietijai“ tai čia 2018 metais buvo.
Buvo tokia istorija, taip. Negera istorija. Bet galbūt tai nesikartojo, gal žmogus suprato. Dabar bent jau pasakė, kad aš klydau.
Kaip jūs manote, ar buvo įmanoma suvaldyti ministrų keitimo procesą geriau? Nes žvelgiant iš išorės keitimas neatrodo sklandus ir gražus.
Aš, matote, neturiu ką daug filosofuoti. Jeigu atėjo laikas Vyriausybėje ir partijos vadovybėje daryti tokį sprendimą, tai jis ir padaromas. Mūsų kolega, politikas Andrius Kubilius iš karto labai ramiai parašė, kad kiek daug yra buvę tokių pakeitimų įvairiose Vyriausybėse ir kartais labai įtemptose padėtyse, bet tai niekada nebuvo pasaulinė drama. Vyriausybė tvarkosi, ieško kito varianto ir į tai galima žiūrėti pakankamai ramiai. Bet A. Kubiliaus paaiškinimas, kiek aš girdėjau, niekur nebuvo skelbtas. Tada man kyla minčių, kad žiniasklaida nėra nešališka.
O jūs manote, kad mes būtinai turime kalbinti A. Kubilių?
Aš girdėjau, kad jis padarė pareiškimą, kuris buvo užblokuotas ir neplatinamas. Jūs galite patikrinti. Aš esu vienišas pensininkas savo namuose. Girdžiu tai, ką girdžiu, tikriausiai ne viską.
Na, bet A. Kubiliaus nuomonė nebūtinai turi būti visuomet įdomi.
Jums žiniasklaidininkams daug dalykų yra įdomūs, bet tik ta tema, kuri staiga pasidarė įdomi. O čia staiga neįdomi. Reiškia, kažkas ne į tą pusę, kažkokie interesai.
Bet žinote, kodėl įdomus yra šis ministro pakeitimas? Nes ministras nelabai norėjo atsistatydinti. O jei jis tiesiog būtų dėjęs pareiškimą ir ramiai išėjęs, tada būtų ne tiek įdomu.
Nežinau. Man atrodo, jis būtų padėjęs pareiškimą ir išėjęs, viskas būtų daug ramiau.
Dar norėjau paklausti: atrodo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai ir protingi, ir intelektualūs, bet negeba susitarti, kad vienas ministras ramiai išeitų, o kitas – ateitų, abu ramiai pasidalintų informacija ir viskas.
Taip turėtų būti. Bet žmonės yra žmonės. Pasielgia pagal savo charakterį, pagal to momento nuotaiką, atsitiktinumą. Kažkam pasiguodė. O tas kažkas pažadėjo niekam nesakyti, po penkių minučių nubėgo ir ištrimitavo visam pasauliui. Tai čia pasižiūrėkite savo aplinkoje, gerbiamoje žiniasklaidoje.
Gerai. Bet šiaip kritika ponui A. Anušauskui dėl lėtumo, dėl per menko spurtavimo gynybos srityje buvo išsakoma ir anksčiau neviešuose susibūrimuose. Kritika buvo išsakoma iš partijos vadovybės. Mes, žurnalistai, nuolat tą girdėjome ir klausėme, tai kodėl jūs nekeičiate ministro, jei jis netinka. Visuomet buvo atsakoma, kad premjerė juo pasitiki. Tai dabar liko tiek mažai laiko iki rinkimų ir staiga jau nebepasitiki.
Na, toks faktas. Aš niekuo nesistebiu: ilgai pasitikėjo, paskui nutarė, kad reiktų pakeisti. Nieko čia stebuklingo nėra. Taip susiklostė. Galbūt buvo galima tą padaryti anksčiau.