Žmonėms įgriso laikrodžio sukinėjimas: „Iš karto sutrumpėja mūsų poilsis visa valanda“

Gyventojai savo laikrodžius naktį iš šeštadienio į sekmadienį turės pasukti viena valanda atgal – šalyje įvedamas žiemos laikas. Tačiau žmonės skundžiasi, kad sukinėti laikrodžio rodykles jiems jau įgriso, mat prastėja savijauta, miego kokybė, o ir anksčiau temstant elektros tenka sunaudoti daugiau.

Gyventojams antrina ir medikai. Ir nors šis laiko pasukimas padovanos valandą papildomo miego, bet padarys ir žalos tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai.

Autobuso vairuotoja Vida sėdėdama už vairo šypsosi, nors moteris keliasi anksti, mat darbe jai tenka būti ir 4-ą, ir 5-ą ryto. O ypač nelengva, kai keičiasi žiemos ar vasaros laikas.

„Nepatinka man, niekada jis nepatiko. Buvo kalba, kad nebesukiosim“, – sako Vida.

„Temsta anksčiau ir dar plius valanda ta dasideda, tai jau nakties laikas gaunasi mums ilgesnis, daugiau tamsoje važinėjam. Daugiau ir vietų vat tokių tamsesnių, nematomesnių“, – kalba autobuso vairuotoja Jūratė.

Moterims antrina ir jų kolega.

„Labai paveikia. Žinokit, iš karto sutrumpėja mūsų poilsis visa valanda. Ir, pavyzdžiui, pabaigiam mes valanda vėliau, o jau valanda anksčiau turim eiti į darbą“, – tvirtina autobuso vairuotojas Romas.

O ir žmonės, anot vairuotojų, persukus laiką tampa dar labiau apsnūdę ir išsiblaškę.

„Primėto pažymėjimų“, – sako Vida.

„Kitas pavėluoja į autobusą. Na, kaip sakant, pagal tą savo grafiką, kada važiuoja į darbą. O Jėzus Marija, ten pramigau“, – pasakoja Romas.

Na, bent jau lopšelio-darželio „Ąžuolas“ auklėtiniai miega saldžiai. Anot darželio direktorės, rudeninė laiko kaita vaikus paliečia mažiausiai, mat jie adaptuojasi greičiau nei suaugusieji.

„Ne į rudens laiko pasukimą jie jautriau reaguoja, o gal daugiau reaguoja į pavasarinį, kada mes viena valanda į priekį pasukam ir vaikučiams tenka viena valanda anksčiau atsikelti. Tai kokias porą dienų, tarkim, vienas kitas jautresnis vaikiukas gali ir būti šiek tiek irzlesnis“, – kalba lopšelio-darželio „Ąžuolas“ direktorė Jolanta Tučienė.

Ir jei vaikams vienodai žydi sodai, ar laikas pasisuko, ar ne ir jie gali ramiai ir saldžiai sapnuoti, tai štai auklėtojoms, anot darželio direktorės, sunkiau – kelias dienas jos vaikšto apsnūdusios. Ir visgi laiką sukinėti pirmyn atgal, pasak vadovės, nieko gero ne tik dėl darbuotojų suprastėjusios savijautos.

„Mes daugiau elektros, sakyčiau, sunaudojame vakare, nes pradeda temti anksčiau vakare ir mes anksčiau elektrą įjungiam vakare, tarkim, 16 valandą jau tikrai yra tamsu žiemos laike ir mes pilnu pajėgumu tą elektrą naudojam“, – kalba J. Tučienė.

Štai, ką apie laiko persukimą mano marijampoliečiai:

„Labai nervuot gal nenervuoja, bet kam to reikia sukinėti. Žada žada politikai ir tokio paprasto dalykėlio negali išspręst. Nu jau paprastų paprastutis.“

„Per savaitę įpranti, bet ta savaitė tokia būna nei taip, nei taip.“

„Žmogaus organizmas nepripranta manau, žinokit, prie tokios staigios permainos. Valanda visgi daug ką reiškia. Man bent asmeniškai.“

„Nereikia sukinėti. Visą laiką tamsa ir tamsa.“

„Vakaras pasidaro labai ilgas. Geriau, kad jis būtų trumpesnis, kaip dabarties.“

O smegenyse, anot medikų, nors šį kartą miegosim valanda ilgiau, persukus laiką vyks pokyčiai, turėsiantys poveikį žmogaus organizmui.

„Turi įtakos sveikatai imunitetui, turi įtakos dėl vėžinių susirgimų, čia tas pats imunitetas, turi įtakos dėmesiui, koncentracijai. Vis tiek mes visi turim savo cirkadinį, tą vadinamą 24 valandų ritmą prie kurio priprantame“, – teigia gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė.

O dėl tamsesnio paros laiko gali padidėti depresijos, nerimo sutrikimų ir netgi savižudybių skaičius. Kitų šalių mokslininkai įrodė, kad persukus laiką nerimo sutrikimų padaugėja 10-čia procentų, savižudybių – 11. Tiesa, žmonės, mėgstantys švęsti, ilgai vakaroti ar lankytis naktiniuose klubuose, savo paros ritmą, dar labiau nei per laiko persukimą, išbalansuoja kone kiekvieną savaitgalį ir dėl to skundžiasi retas. Visgi pavasario laiko persukimas žmogui yra dar žalingesnis.

„Ir avarijų tikimybė didesnė, ir insultų didesnė tikimybė, ir miokardų infarktų didesnė tikimybė“, – tvirtina R. Mameniškienė

Taigi, anot neurologės, laiko persukimas vienareikšmiškai yra bloga praktika. Lietuvoje reikėtų palikti vieną – kuo daugiau šviesos, arba vasaros laiką. Taip būtų sveikiau. Ir nors Europos Sąjunga svarstė panaikinti sezoninį laiko keitimą, bet galutiniai sprendimai europinėse institucijose užstrigo, tad šį ir dar nežinia, kiek paskutinių spalio ir kovo sekmadienių laikrodžius ir toliau sukiosime pirmyn atgal.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer