Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia pokyčius žmonėms su negalia. Nuo kitų metų keisis nedarbingumo nustatymas, vieno langelio principu bus teikiama reikalinga pagalba ir pagal galimybes žmogui siūloma dirbti.
Žmonių su negalia organizacijos sako jau ir taip gyvenančios nežinioje, o ministerijos siūlomas naujas negalios nustatymo modelis kelia daugybę klausimų.
Kylant kainoms, didžiuliu galvos skausmu tampa ir išmokos neįgaliesiems, kurių pragyvenimui neužtenka. O ministerija siekia, kad daugiau negalią turinčių žmonių dirbtų.
Vilniaus neįgaliųjų draugijoje savo nuotraukas peržiūri vilnietė Jelena. Ji ten lanko fotografijos užsiėmimą: „Mokausi ketvirtus metus. Šis bei tas išeina…“
Devynių mėnesių Jelena susirgo meningokokine infekcija, o jos komplikacijos liko visam gyvenimui, taip atimdamos du trečdalius darbingumo.
„Dabar po operacijos sunkios, kur man kompensavo hidrocefaliją, aš nelabai kur galiu dirbti. Tai… dirbu po trupučiuką, kiek galiu“, – sako draugijos narė Jelena Kiseliova.
Taigi moteris įsidarbino vienoje mokykloje valytoja. O laisvu laiku ateina į draugiją.
Draugijos vadovė Jadvyga Rostovskaja rodo amatų būrelio darbus, draugijoje taip pat veikia ir choras. Draugijos narių Vilniuje dabar – du su puse tūkstančio. Pirmininkė neslepia: po Naujųjų socialines paslaugas vykdančioms organizacijoms reiks akredituotis, bet dar neaišku, kaip.
„Visos nevyriausybinės organizacijos kitaip kažkaip gyvens. Bet jau dabar yra rugsėjis, o mes dar nežinom, kaip mes gyvensim“, – kalba Vilniaus neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jadvyga Rostovskaja.
Visoje šalyje žmonių su negalia yra daugiau nei 200 tūkstančių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad tik trečdalis iš jų pasinaudoja socialinės integracijos priemonėmis ir apskritai menkai įsitraukia į visuomenę. Tad ministerija ruošia pokyčius žmonėms su negalia.
Viena iš jos dalių: keičiamas negalios nustatymo modelis. Mat dabar sveikatos kriterijai sudaro 90 procentų viso neįgalumo įvertinimo. Siūloma, kad sveikatos duomenys ateityje sudarytų tik nuo 40 iki 60 procentų įvertinimo.
„Vadovausimės tuo, ką žmogus gali padaryti – tai yra koks galėtų būti negalią turinčio žmogaus dalyvumo lygmuo visuomeniniame gyvenime, darbo rinkoje, švietime ir visur kitur“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Žmonių su negalia atstovai klausia: ar nebus taip, kad per didžiules kančias vaikštantis ar judantis žmogus bus pripažintas visiškai darbingu?
„Aš dar vaikštau, aš turiu namą, aš baigiau technikumą, tai man lyg ir nepriklauso tos grupės gal?“, – sako J. Rostovskaja.
Žmonės su negalia pasakoja, kad net ir ilgai nesikeitus sveikatos būklei tekdavo kasmet tikrintis nedarbingumą. Prisimena net kurioziškas situacijas iš praeities.
„Tęsė tą neįgalumo galiojimą po metus, po pusmetį, nors mano simptomai yra nesikeičiantys nuo devynių mėnesių – tai yra nuo 1965 metų sausio“, – pasakoja J. Kiseliova.
„Na, juokinga, mano tėvas buvo karo invalidas. Jis buvo be rankos. Tai jis taip pat kiekvienus metus ėjo į komisiją… Taip!“, – sako draugijos narė Vladislava Liutkevičienė.
Ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu tik beveik trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba, tad sukūrus vieningą pagalbos sistemą pavyktų surasti vieninga darbą tiems, kurie galėtų dirbti, bet nedirba. 2030 metais galėtų dirbti beveik pusė darbingų neįgaliųjų.
„Šiandien Užimtumo tarnyboje neįgaliųjų registracija tikrai yra silpna – tik 9 procentai darbingo amžiaus žmonių užsiregistruoja. Tokiu būdu mes tuos duomenis galėtume perduoti į Užimtumo tarnybą su darbo rinkos paslaugomis, pasiekti asmenį ir siūlyti sisteminę pagalbą“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Taigi dvi dabar neįgaliųjų klausimus sprendžiančios institucijos bus sujungtos į asmens su negalia teisių agentūrą. Taip tektų mažiau minti jų slenksčius, o reikalinga pagalba būtų teikiama vieno langelio principu. Ten kiekvieną žmogų prižiūrės ir jam pagalbą turėtų organizuoti atvejo vadybininkas, taip pat numatyti koordinatoriai savivaldybėse.
„Norisi, kad asmuo su negalia būtų dėmesio centre ir ne jisai ieškotų pagalbos, o pati pagalba susirastų patį asmenį“, – sako J. Jakštienė.
Vilniaus neįgaliųjų draugijoje kalbintos moterys sako, kad vis dėlto viena skaudžiausių problemų – išmokos, siekiančios vos tris ar keturis šimtus eurų: „Kiek jums reikėtų prie trijų keturių šimtų – dvigubai? – Dvigubai tai tikrai. Mažų mažiausiai. Man, pavyzdžiui, išrašo vaistus, ir aš jų visų neįperku.“
Tačiau ministerija kol kas negali atsakyti, ar kitais metais išmokos didės. O negalios reforma turėtų įsigalioti kitų metų liepą.
