Vakar Lietuvą apskriejo sukrečianti žinia – Šventojoje, statybvietėje sekmadienio naktį rastas žuvęs vyras. Vėliau paaiškėjo, kad tai 51-erių žinomas verslininkas, buvęs savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis, kuris mirė po kritimo iš antro aukšto. Išgyventi po tokios nelaimės šansai nedideli, o išgyvenusiems tenka gyventi su sunkiomis kritimo metu patirtų traumų pasekmėmis.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pasakojo, kad paprastai nelaimės, kai krentama iš didelio aukščio, baigiasi nesėkmingai ir yra mirtinos.
Jo teigimu, į RVUL atgabenama šimtai pacientų, kritusių iš aukščio, nes čia – pagrindinis Rytų Lietuvos politraumų centras. P. Uksas skaičiavo, kad maždaug kas antrą ar trečią dieną atgabenami asmenys, patyrę kritimą iš aukštai.
Po kritimo – pasekmės visam gyvenimui
Per metus politraumų komandą tenka aktyvuoti ne vieną šimtą kartų, maždaug trečdaliu atvejų ją tenka aktyvuoti dėl kritimų iš aukštai. Vienas iš kriterijų, kuomet aktyvuojama politraumų komanda, yra kritimas iš daugiau nei 3 metrų aukščio, o tai prilygsta 2 namo aukštui.
Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas nurodė, kad dažniausiai kritimai būna susiję su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, retai pasitaiko atvejų, kai žmonės krenta iš aukštai nepaveikti svaigiųjų medžiagų. Į nelaimes atveda ir neatsargus elgesys.
Po kritimo iš didelio aukščio gali likti visą gyvenimą lydėsiančios pasekmės sveikatai – kritimų metu gali įvykti daugybė sunkių traumų.
„Labai retai kas atsiperka lengvais sužalojimais. Tokiais atvejais būna kaulų lūžiai, tačiau dažniausiai šalia to prisideda ir įvairios galvos smegenų traumos, kurios gali turėti pačių įvairiausių pasekmių – žmogus gali likti ir vegetacinės būsenos, kai jam reikės amžinos slaugos ir liks prikaustytas prie lovos ir niekada kitaip nebus.
Kitos smegenų traumos irgi gali būti labai įvairios, gali reikėti ilgalaikės slaugos, likti liekamieji reiškiniai, kaip po insulto, kuomet yra vienos kūno pusės pažeidimas. Taip pat gali būti regos, mąstymo, rijimo sutrikimai, struktūrinė epilepsija“, – vardijo gydytojas.
Taip pat nereikėtų pamiršti ir kaklo bei stuburo traumų, kurios nulemia visų keturių galūnių silpnumą, paralyžių arba apatinės kūno dalies paralyžių.
„Tikimybė, kad pacientas atsistatys po tokios traumos, yra menka. Jeigu ligoninėje nepagerėja per kelias dienas, gali būti, kad nepagerės ir vėliau.
Gali būti įvairūs kaulų ir raumenų pažeidimai, kurie sukelia ilgalaikes negalias, kurioms būtinas ilgalaikis gydymas, ilga reabilitacija, skausminis sindromas. Jeigu pacientui visgi pavyksta išgyventi, jo laukia aibė su trauma susijusių komplikacijų“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas.
