100 eurų vertės dovanų čekis tiems, kas nufilmuos ar nufotografuos šiukšles išmetusius gyventojus.
Taip „Kauno švaros“ atstovai kimba į kovą su šiukšlintojais, prie konteinerių paliekančiais stambiagabarites atliekas.
Bendrovės atstovai sako, kad akcijos „Nešiukšlink! Kaune gyvenk švariau!“ metu kiekvienas asmuo, paskundęs šiukšlintojus, sulauks ir prizo – 100 eurų vertės dovanų kupono.
Prašo pateikti nuotraukas, vaizdo įrašus
Bendrovės „Kauno švara“ Klientų aptarnavimo ir marketingo skyriaus vadovė Kristina Parachomikienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad akcijos metu yra nustatytos ir taisyklės.
Tad jei gyventojai pastebėjo pažeidėjus, Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje arba el. paštu jų prašoma pateikti aiškią vaizdinę informaciją, pavyzdžiui, nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Be to, prašoma įvardyti ir tokių pažeidėjų tapatybę ar jų gyvenamosios vietos adresą, automobilio valstybinius numerius.
„Prizai dalyviams bus įteikiami tuomet, kai bus gautas sprendimas dėl pažeidėjui skirtos administracinės baudos ir kurio apskundimo laikotarpis yra pasibaigęs.
Pasibaigus akcijai, ne vėliau kaip iki 2025–02–10, pateikiamas akcijos laimėtojų sąrašą su asmens duomenimis, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka galėtumėme įteikti prizus“, – paaiškino K. Parachomikienė.
Pavagia kameras, pastatytas prie konteinerių
Pašnekovė sako, kad visuose Kauno miesto mikrorajonuose randama vietų, kur žmonės neteisėtai išmeta atliekas. O tarp daiktų randama visko.
„Randame įvairiausių daiktų – spintų, krėslų, klozetų, vonių, buitinės technikos, padangų, didžiausias krūvas žaliųjų, statybinių ir visų kitų atliekų“, – pasakojo K. Parachomikienė.
Negana to, kai kurie pažeidėjai ne tik palieka šiukšles prie konteinerių, bet dar ir sugadina čia įrengtas vaizdo stebėjimo kameras.
„Šalia konteinerių per kelerius metus jau įrengėme apie 200 vaizdo stebėjimo kamerų. Vaizdo stebėjimo kameros yra aukštos raiškos, todėl pažeidėjus užfiksuoja ne tik dieną, bet ir naktį.
Tačiau randame sugadintų ar net pavogtų kamerų, pažeidėjai yra gudrūs ir randa įvairių būdų, kaip palikti atliekas neleistinoje vietoje, išvengiant užfiksavimo“, – kalbėjo bendrovės atstovė.
Pasak K. Parachomikienės, dėl to yra labai svarbus pačių gyventojų indėlis.
„Tyla, nepastebėjimas, susitaikymas šiukšlintojus drąsina veikti toliau. Tačiau vis daugiau žmonių supranta, kad nors miesto tvarkytojai yra labai svarbūs, bet be mūsų visų pagalbos vien jų pastangų neužteks palaikyti kasdieninę švarą.
Dėl to labai svarbu visų labui pranešti apie ne vietoje paliekančius atliekas pažeidėjus. Tik nuo mūsų visų bendrų pastangų priklauso miesto grožis, todėl nesirinkime tylos, bet nedelsdami kartu išgyvendinkime ydingus įpročius. „Kauno švara“ atsilygins už pilietiškumą“, – komentavo K. Parachomikienė.
Stebi ir kiti miestai, gresia bauda iki 600 eurų
Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) komunikacijos vadovė Justė Ramonaitė–Kuliešienė teigė, kad atliekų surinkimo aikštelės nuolat stebimos, o tam pasitelkiamos kameros, dronai ir kt.
Be to, pasak pašnekovės, apie tvarkos pažeidimus šalia konteinerių praneša ir gyventojai.
„Kontrolieriai reguliariai tikrina atliekų surinkimo aikšteles, o visi užfiksuoti pažeidimai perduodami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupei. Nuo 2024-01-01 iki 2024-11-07 užfiksuoti 941 atvejai, kai gyventojai pažeidė atliekų tvarkymo taisykles, palikdami atliekas šalia konteinerių. Dauguma šių atliekų buvo didelių gabaritų.
Taip pat užfiksuoti 125 atvejai, kai atliekų konteineriai buvo užstatyti transporto priemonėmis ir per tą patį laikotarpį rasta 259 pakuotės su gyventojų inicialais, paliktos šalia konteinerių“, – komentavo ji.
Daugiausia atliekų tvarkymo pažeidimų, pasak J. Ramonaitės–Kulišienės, fiksuojama miegamuosiuose rajonuose: Karoliniškėse, Lazdynuose, Viršuliškėse, Justiniškėse, Žirmūnuose ir Naujininkuose. Dažniausiai šie pažeidimai susiję su didelių gabaritų atliekų palikimu šalia konteinerių.
Kontrolieriai reguliariai tikrina atliekų surinkimo aikšteles, o visi užfiksuoti pažeidimai perduodami Vilniaus miesto Visi užfiksuoti pažeidimai perduodami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupei. Mūsų ilgalaikis tikslas – skatinti gyventojus teisingai rūšiuoti atliekas ir mesti jas į tam priskirtus konteinerius.
Gyventojai taip pat gali pasinaudoti VASA teikiama nemokama stambiagabaričių atliekų paėmimo paslauga iš namų. Tokiu būdu siekiame, kad prie konteinerių aikštelių susidarytų mažiau atliekų. Be to, nuolat stengiamės rasti naujų būdų, kaip efektyviau užtikrinti tvarką ir didinti gyventojų sąmoningumą“, – sakė ji.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vedluga naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad iki šiol yra ieškoma būdų, kaip būtų galima paskatinti gyventojus tvarkingai naudotis atliekų konteineriais ir tokiu būdu sumažinti nelegaliai supiltų šiukšlių krūvų tvarkymui skiriamas biudžeto lėšas.
„Pasitelkiamos viešinimo, prevencinės priemonės ir taikomos administracinės nuobaudos. Mieste buvo išbandyta prevencinė priemonė, sodinant gėles tose vietose, kur gyventojai pildavę šiukšles ar žaliąsias atliekas.
Ši priemonė kai kuriais atvejais pasiteisino ir padėjo sumažinti nelegalių šiukšlynų skaičių“, – kalbėjo pašnekovas.
Teigiama, kad mieste pažeidėjus stebi ir vaizdo stebėjimo kameros.
„Surinkta informacija perduodama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistams, kurie skiria administracines baudas“, – kalbėjo D. Vedluga.
Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis įvardija, kiek šiemet buvo nubausta asmenų, kurie atliekas išmetė netinkamoje vietoje.
„Šiais metais pagal gautą medžiagą dėl šiukšlinimo jau surašyti 104 protokolai. Remiantis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 367 straipsniu, šiukšlinantiesiems gresia baudos nuo 30 iki 600 eurų“, – kalbėjo T. Martinaitis.
Ir nors įstatymiškai pažeidėjams gali būti skiriama 600 eurų bauda, pasak T. Martinaičio, daugeliui jų susimokėti reikia mažiau.
„Daugeliu atvejų pirmą kartą nusižengusiems ir nuoširdžiai gailiantis asmenims skiriama pusė minimalios baudos – 15 eurų.
Pastebėjus ne vietoje atliekas paliekančius šiukšlintojus, nelegalių šiukšlynų iniciatorius – gyventojus raginame juos fotografuoti bei pranešti Viešosios tvarkos skyriui. Kviečiame visus panevėžiečius būti savo miesto šeimininkais ir drauge rūpintis miesto švara“, – paragino pašnekovas.
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šiuo metu iš viso yra įrengtos 5 vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuoja tai, kas vyksta prie bendrojo naudojimo atliekų konteinerių.
„Pastebima, kad tose vietose, kur įrengtos vaizdo kameros, atliekos prie konteinerių paliekamos rečiau“, – atsiųstame komentare teigė savivaldybės atstovai.
Pasak jų, iš viso savivaldybės darbuotojai šiais metais už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimus surašė daugiau nei 60 administracinių nusižengimų protokolų.
„Tokie pažeidimai užfiksuojami vaizdo kameromis, taip pat asmenys pateikia mobiliosiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotų administracinius nusižengimus įrodančių vaizdo įrašų, kai kuriais atvejais nusižengusius asmenis pavyksta nustatyti pagal užrašus, kitus atliekų turėtoją identifikuojančius požymius ant paliktų atliekų“, – paaiškino savivaldybė.
Kol kas Klaipėdoje, kaip teigė savivaldybės atstovai, papildomos išmokos gyventojams, užfiksavusiems ir pranešusiems apie šiukšlintojus, nėra numatomos.
Gyventojams „Kauno švaros“ atstovai primena, kad atliekas draudžiama palikti šalia konteinerių, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar kitose tam neskirtose vietose.
Taip pat draudžiama didelių gabaritų, statybines, žaliąsias atliekas, senus baldus, naudotas padangas ir kt. mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
„Tiems, kurie vis tik numoja ranka ir šiukšlina kiemuose ar kitose viešosiose erdvėse, primename, kad nesilaikantiems savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.
Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų“, – teigė K. Parachomikienė.
Be to, gyventojus raginama neužmiršti, kad senas automobilių padangas (kai yra įsigijamos naujos) galima nemokamai palikti prekybininkams. Toks pats principas galioja ir keičiant padangas autoservisuose.
Suteikdami vartotojui paslaugą, prekybininkai ir autoservisai yra įpareigoti priimti nebereikalingas ar naudojimui nebetinkamas padangas. Šia paslauga dabar galima pasinaudoti, jei padangų atiduodama tiek pat, kiek įsigyjama ar keičiama ir jeigu nenaudojamos padangos skirtos to paties tipo transporto priemonei.
