Lietuvoje brangsta ne tik būtiniausios prekės ir paslaugos, bet kyla ir nuomonės formuotojų įkainiai. Šalyje veikia per 12 tūkstančių vadinamųjų „influencerių“, iš kurių žinomesni per mėnesį gali uždirbti tūkstančius eurų.
Kiek kainuoja viena nuomonės formuotojo žinutė, kiek pinigų gali uždirbi Laurynas Suodaitis, kuris santykių krizės metu išaugino savo sekėjų skaičių, kiek pelno gauna Viktorijos Siegel internetinė parduotuvė ir kaip visą „influencerių“ rinką stebi mokesčių inspekcija?
Plaukų stilistas Ąžuolas Misiukevičius ne tik darbuojasi savo grožio salone, bet ir gali save vadinti nuomonės formuotuoju, vadinamuoju „influenceriu“, Ąžuolo „Instagram“ paskyroje – beveik 100 tūkstančių sekėjų. Šalia visos šios veiklos Ąžuolas turi ir savo internetinę parduotuvę.
„Pirmiausia, aš įkūriau saloną, o po to buvo minčių, kad reikėtų turėti elektroninę parduotuvę. <...> Prie parduotuvės reikia sėdėti, tu turi nuolatos galvoti, ką tu gali gero pasiūlyti, kokie yra produktai pas tave, kitas dalykas, tu turi pats ištestuoti. Aš, kai dirbu su plaukais, nėra taip, kad, ai, va papuolė geras pasiūlymas ir įmetu“, – tvirtina Ą. Misiukevičius.
Pasak marketingo ekspertų, tokių pavyzdžių, kai nuomonės formuotojai bando sėkmę prekių pardavimuose, Lietuvoje daugėja.
„Taip nuomonės formuotojai siekia diversifikuoti savo pajamas. Ir jas gauti ne tik tai iš reklamos, bet ir papildomai“, – aiškina Influenceriai.lt vadovė Laura Aleksandravičė.
O, kad galima užsidirbti daug rodo ir pavyzdžiai: nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel parduotuvės 2021-aisiais apyvarta viršijo 6 milijonus 800 tūkstančių eurų, o grynas pelnas pasiekė beveik milijoną 400 tūkstančių.
Tiesa, tokių pavyzdžių nedaug, dauguma „influencerių“ savo parduotuvėse uždirba mažiau. Nuomonės formuotojai nemažus pinigus uždirba iš savo paskelbtos informacijos „Facebooke“, „Instagrame“.
„Net ir mano įkainiai yra pakilę. Tiesą pasakius, iš tokios profesinės pusės nematau tam pagrindo, bet net ir jie pakilę. <...> Mano pajamos tai 8–6 tūkstančiai per mėnesį, kiek įplaukia į mano vadinamąjį MB“, – teigia vaizdo tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis.
O vienos žinutės kaina „Facebooke“ arba „Instagrame“ svyruoja. Kuo daugiau sekėjų, tuo suma didesnė.
„Imam „Instagramą“ ir imam vieną nuotrauką. Gali ji kainuoti laisvai ir 800 eurų, net porą tūkstančių eurų, priklausomai nuo nuomonės formuotojo“, – sako P. Mikolaitis.
„Priklauso, kokia ta yra reklama, nuo 700 eurų. <...> Tikrai yra tų pasiūlymų, tenka juos ir atmesti, tenka ir pasvarstyti, ar verta. Galbūt yra verta labiau orientuotis į mano veiklą, ką aš dirbu su plaukais, čia labai daug niaunsinių dalykų“, – tikina Ą. Misiukevičius.
Lietuvoje iš viso galima priskaičiuoti apie 12 tūkstančių nuomonės formuotojų. Tų, kurie turi daugiau nei 25 tūkstančius sekėjų yra apie 400. O tų influenserių, kurie turi virš 100 tūkstančių sekėjų, yra apie 50.
„Įkainiai šiuo metu Lietuvoje svyruoja nuo 50 eurų iki 4000 už vieną turinio vienetą. <...> Tas, kuris turi daugiau nei 100 tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose, gali apmokestinti savo įrašą 1000 eurų ir daugiau“, – kalba L. Aleksandravičė.
Tokius pinigus gali uždirbti ir Laurynas Suodaitis, kuris išgyvena santykių dramą su Viktorija Siegel. Suodaičio sekėjų skaičius per kelias savaites sugebėjo pakilti nuo 40 iki 137 tūkstančių. Tiesa, pasak rinkos ekspertų, ne visada sekėjų skaičius svarbiausias.
„JAV jau matome tendenciją, kad mokama yra ne už auditorijos dydį, o būtent už konkretų pasiekiamumą, nes du vienodą skaičių nuomonės formuotojai turintys sekėjų, gali pasiekti labai skirtingą auditorijos procentą“, – teigia L. Aleksandravičė.
O nuomonės formuotojų įkainiai dažniausiai pakyla metų pabaigoje, kai prasideda didžiosios šventės.
„Kai jie nusistato Kalėdinius laikotarpiu didesnius įkainius, maždaug 20 procentų. Tai atėjus sausio mėnesiui, jie nutaria tuos įkainius jau padaryti savo standartiniais“, – sako L. Aleksandravičė.
Nuomonės formuotojų veiklą nuolat stebi ir mokesčių inspekcija, kuri akcentuoja, kad „influencerių“ rinka jau nebe nauja: iššūkių kyla vis mažiau. Didžioji dalis nuomonės formuotojai jau žino, kad reikia deklaruoti gautas pajamas, mokėti mokesčius. Tačiau inspektoriai turi sąrašą rizkingiausių asmenų.
„Dažniausiai nustatomi pažeidimai yra susiję su pajamų nedeklaravimu, laiku nesideklaravimu pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju, arba neretai pasitaikantis atvejai, kai įsigyjami daiktai asmeniniam naudojimui, tuo tarpu norima apskaitoje parodyti, kad tai jau tiesiogiai susiję su jų veikla“, – tvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Rolandas Puncevičius.
„Ir teisingai, turim lygiai taip pat kaip ir visi kiti mokėti mokesčius pagal atitinkamą darbo formą“, – sako P. Mikolaitis.
Per paskutinius 30 nuomonės formuotojų patikrinimų, inspektoriai surinko netoli 100 tūkstančių eurų nesumokėtų mokesčių.
