Kitaip nei Vokietija, Italija ar kitos turtingos Europos Sąjungos šalys, Lietuva jau sumokėjo didelę kainą, kad atsisakytų rusiškų dujų. Minėtos šalys ilgai nuolaidžiavo ir flirtavo su Vladimiro Putino režimu. Tačiau jam užsukus dujų kranelį į Europą, solidariai viena kitą turės gelbėti visos ES šalys.
Apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pareiškė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius.
Blogiausiu atveju visi padės visiems?
Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė planą, kas būtų daroma susidūrus su dujų trūkumu. Pasak V. Sinkevičiaus, ruošiamasi ir „blogesniems scenarijams“.
Jei paaiškėtų, kad dujų vartojimas didesnis nei pasiūla ir tai gali turėti rimtų pasekmių, komisija bent 3 valstybių prašymu gali skelbti ES lygio ekstremalią situaciją ir nustatyti privalomą 15 proc. dujų mažinimo tikslą. Tuomet šalys narės turės imtis privalomų griežtesnių taupymo priemonių“, – nurodė politikas.
Anot jo, jeigu su dujų trūkumu susidurtų viena ar kelios šalys, komisija imsis koordinuoti papildomą dujų tiekimą iš didesnes atsargas turinčių šalių, kaip tai įvyko Rusijai nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.
„Pandemija buvo valdoma solidariai, dujų krizė irgi turi būti valdoma solidariai“, – aiškino V. Sinkevičius.
Sprendžiant iš tokio pareiškimo, lietuviai, sumokėję šimtus milijonų eurų už suskystintųjų dujų terminalą „Independence“ ir sugebėję atsisakyti rusiškų dujų, prireikus turės gelbėti tokias šalis, kaip Vokietija ar Italija, kurių vadovai praeityje pataikavo V. Putinui ir tik didino priklausomybę nuo „Gazprom“.
Pavyzdžiui, nepaisydama daugelio šalių kritikos Vokietija aktyviai prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių, kuriais dujos Baltijos jūros dugnu jos teritoriją pasiekia tiesiogiai iš Rusijos. Projektą laiminęs buvęs Vokietijos kancleris Gerchardas Shroderis asmeniškai bičiuliavosi su V. Putinu ir gavo iš jo pelningas pareigas valstybinėse įmonės.
„Dujų krizė nėra malonu. Bet dujų krizė palyginti su tuo, kas vyksta Ukrainoje, yra tik mažas nepatogumas, kurį Europa įveiks kartu ir taps stipresnė“, – žada V. Sinkevičius.
Taupyti elektrą, mažinti šildymą
Politikas taip pat žada, kad namų ūkiams Europoje dujų šiemet esą nepritrūks. Esą ES dujų saugyklos šiandien užpildytos 63 proc. ir 80 proc. tikslas veikiausiai bus pasiektas net be rusiškų dujų; dujų tiekimas diversifikuojamas pasirašius sutartis su kitais tiekėjais.
„Bloga naujiena: stebuklų nėra – viso rusiškų dujų kiekio šiandien pakeisti nerusiškomis neįmanoma. Tikėtinas dujų trūkumas ir nesiimant veiksmų tai gali sutrikdyti kai kurių pramonės šakų darbą, o blogiausiu scenarijumi galėtų kainuoti Europai 1,5 proc. BVP ir sunkius padarinius darbo rinkai“, – pripažino komisaras.
Pasak jo, šiandien reikia ne tik ieškoti daugiau dujų, bet ir pradėti jas taupyti, keisti savo įpročius ir verslo modelius.
„EK šiandien paskelbė planą, kuriuo siekiama per ateinančius aštuonis mėnesius dujų suvartojimą Europos Sąjungoje sumažinti bent 15 proc. Tai valstybės bus raginamos daryti savanoriškai, o paskelbus ekstremalią situaciją, toks tikslas taptų privalomas visoms valstybėms narėms“, – aiškino V. Sinkevičius.
Jis įvardijo tokius galimus veiksmus „geruoju scenarijumi“ (jei žiema nebus itin šalta ir dujų vartojimas ženkliai nekils):
- mažinti biurų, viešųjų ir komercinių pastatų bei atvirų erdvių šildymą;
- taupyti vėdinimui naudojamą elektros energiją tose šalyse, kur elektros energija gaminama panaudojant dujas;
- skatinti gyventojus taupyti energiją buityje, kiek tai įmanoma;
- pasiruošti laikinai energijos poreikį kompensuoti kietuoju kuru ar branduoline energetika.
Politikas pripažino, kad tai nėra gerai aplinkai, tačiau negalime palikti žmonių šalti ar be darbų, jei pramonė negaus pakankamai energijos.
