„Dabar visas pasaulis sukasi tik apie sūnelį“, – sako dainininkė Evelina Sašenko-Statulevičienė (35 m.). Ši vasara moteriai – itin darbinga, kadangi nesibaigiančią krūvą darbų reikia derinti ir su motinyste. Portalui tv3.lt atlikėja papasakojo apie atostogų planus, šeimą ir sūnų, kuris kasdien ją vis labiau džiugina.
Šie metai man labai darbingi, niekuo neišsiskiria ir vasara – labai daug festivalių ir koncertų. Anksčiau mano žanro muzikai būdavo šioks toks sezoniškumas – koncertai būdavo salėse, todėl dažnai buvo rengiami vėsesniu metu. Dabar turiu labai daug festivalių dvaruose, miesteliuose, žmonės koncertus perkelia į atviras lauko erdves, todėl ir man darbų nesumažėjo, – kalba moteris. – Tačiau laiko poilsiui tikrai atrandu – gyvename Trakuose, o kaip žinia, jie ežerų kraštas, tad nulėkti prie vandens man visada yra laiko.
Be to, gyvenu prie pat ežero, tad galiu visada nusileisti prie vandens ir išsimaudyti. Kartais sakau, kad vasarą gali neatostogaut, nes saulė vis vien verčia žmogų pasijusti geriau. Atrodo, kad žmogus atostogauja tarp tų darbų gausos. Saulė visada suteikia daugiau nuotaikos ir jėgų.“
Paklausta apie atostogas Evelina neslėpė mananti, kad vasarą reikia laiką leisti savo šalyje:
„Man atrodo nesąmonė išvažiuoti atostogauti į užsienį vasarą. Nes tikrai Lietuvoje vasarą turime neblogą orą – juo reikia atsidžiaugti. Manau, kad didesnė prasmė keliauti į užsienį atostogoms yra atšalus orams – taip prasiilgini sau šiltąjį periodą. Vasarą reikia džiaugtis Lietuva ir jos gamta.“
Prieš penkerius metus gegužės 26-ąją atlikėja Evelina Sašenko ir verslininkas Giedrius Statulevičius vienas kitam prisiekė amžinąją meilę.
Dainininkė su vyru savo vestuvių metines nusprendė paminėti simboliškai – pora kartu su mažyliu Teodoru ta proga pakėlė sparnus į Norvegiją, Bergeną.
„Bergenas – mūsų meilės miestas. O Lietuva – jūrų kraštas, tad čia stengiamės kuo daugiau laiko praleisti prie vandens. Jūra turi kažką tokio savyje, kad tiesiog norisi prie jos pabūti. O kas liečia kitas šalis – labai seniai buvau Paryžiuje. Nors ir labai banaliai skambėjo, vyrui sakiau, kad ten labai noriu grįžti, – juokiasi ji. – Noriu pasivaikščioti po Monmartrą, pamatyti miestą. Planuojame ten nuvykti kuriam laikui.“
Kelionėse poros nuolatinis kelionių kompanionas yra ir sūnelis Teodoras. Moteris neslepia, kad nors ir su vaiku keliaujant tenka susidurti su iššūkiais, visada smagiau visiems būti kartu.
„Visur, kur važiavome, kartu keliaujame su mažyliu ir kol kas mums tai pavyksta. Aišku, tai – iššūkių pilnos kelionės, bet mes visai smagiai kartu praleidžiame laiką. Galiausiai labai pasiilgsti to mažylio, net dienai palikus“, – šypteli atlikėja.
Nors mama Evelina jau – beveik dvejus metus, ji neslepia, kad kiekviena diena jai būna kupina netikėtumų. „Esu pirmąkart mama, todėl mane stebina kiekviena diena. Dabar atėjo toks laikas, kai vaikas ypač greitai keičiasi, viskas greitai vyksta. Kasdien jis ištaria vis naują žodį, kitaip pasielgia. Jis dažnai mus įtraukia į savo juokelius, nori, kad mes būtume su juo. Būti mama yra sunku – reikia išmokti dėmesį ir laiką paskirstyti taip, kad vaikas dėl to nenukentėtų. Kai kitos sako, kad vaiką auginti yra lengva, sako tiesiog netiesą. Tai reikalauja labai daug jėgų ir nervų. Motinystė – tai mokslas ir didelis darbas“, – kalba pašnekovė.
„Kai nori būti ir gera mama, ir nepasimesti savo karjeroje, pilna koja dirbti, tai tikrai būna sudėtinga. Man labai padeda mano tėvai, vyras – jie leidžia man skirti sau daug laiko, pasirūpinti savimi. Jie – mano ramstis, be kurio negalėčiau eiti nei vieną pusę“, – apie palaikymą iš artimųjų užsimena ji.
Evelina atvira – tapus mama pasikeitė ne tik kūnas, bet ir atsirado visai kita branda. Su tuo ateina ir atsakomybės, su kuriomis anksčiau gali netekti susidurti.
„Buvimas mama reikalauja daug kantrybės. Pati aš iš prigimties esu labai nekantri, man norisi, kad viskas visada pavyktų iš pirmo karto. Tačiau mokausi, kad taip būna ne visada. Man atrodo, kad pasikeičiau kantrybės prasme, tapau kantresnė“, – sako moteris, besijuokianti, kad to vis dėlto reiktų klausti jos vyro.
„Anksčiau aš viską darydavau greitai, dabar – super greitai, – juokiasi ji. – Visada maniau, kad mano gyvenimas sukasi labai greitai, bet dabar – dar greičiau. Kalbu, kad tai sunku, bet iš tiesų tai didžiulis džiaugsmas. Man smagu matyti besivystantį vaiką, jo humoro jausmą ir jo juokelius, šilumą. Stebuklinga, kad vaikas, kuris beveik nemoka kalbėti, moka savo veiksmais taip įtraukti.“
