Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai.
Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad apie 200 tūkst. lietuvių šiuo metu yra antstolių taikiklyje, o jų skolų suma sudaro 4 milijardus eurų.
„Turime didelius skaičius, 200 tūkst. piliečių yra skolininkai, turi problemų, susiduria su antstoliais, sąskaitos areštuojamos, išieškoma ne jų gera valia. 7 iš 10 jų nedirba arba dirba nelegaliai. Čia didelė problema ir mes visi kaip visuomenė pralaimime“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Antstoliai skundžiasi, kad išieškoti pavyksta mažiau nei dešimtadalį skolų.
„Komunaliniai mokesčiai, greitieji kreditai, paskolos, neteisėtos veikos, administraciniai nusižengimai, Baudžiamojo kodekso sankcijos, labai įvairus spektras išieškomų skolų“, – vardina Antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo kreditorių besislapstantiems skolininkams siūlo švelninti sankcijas, kad šie nebebijotų dirbti legaliai. Vienas siūlymų – mažinti išskaitas, kad skolininkui per dieną pragyvenimui liktų ne 15 eurų kaip dabar, o bent 21 euras.
„Žmogui per dieną lieka mažiau 15 eurų į rankas. Dėl to žmonės vengia dirbti legaliai. Žmogus kai papuola tarp skolininkų, pas antstolius stengiasi kuo labiau išgręžti, daugiau paimti. Jis iškrenta iš darbo rinkos“, – sako V. Šilinskas.
Visgi antstoliai abejoja, ar ministerijos nuolaidžiavimas skolininkams duos naudos, nes apie pusė jų pabėgo į užsienį, o ten juos surasti ir priversti mokėti skolas – labai sudėtinga.
„Didelė dalis skolingų asmenų yra išvykę į užsienį, sieja savo darbo našumą su užsieniu. Procentaliai, manau, 5 iš 7 būtų užsienyje“, – teigia J. Petrikas.
Ministerija žada didesnę apsaugą ir tiems skolininkams, kuriems gresia būsto varžytinės – jie turėtų galimybę pasinaudoti asmens bankrotu prieš prarasdami paskutinį būstą.
„Viskas užsikuria nuo to, kai žmogus turi daugiau nei vieną skolą, dvi, tris, penkiasdešimt. Tuomet jau tikrai žmogui darosi sudėtinga susigaudyti, kam jis skolingas ir kaip reikia grąžinti. Tokiu atveju žmonėms reikia pagalbos“, – sako Skurdo mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Kad bent dalis skolose skęstančių lietuvių išlįstų iš šešėlio ir skolų našta iškart jų nesugniuždytų, ministerija siūlo ir kitą meduolį – 12 mėnesių skolų atostogas.
Tačiau kita ranka ministerija ruošia skausmingą bizūną darbdaviams. Dabar didžiausia bauda už nelegalų darbuotoją siekia 6 tūkst. eurų, o ministerija siūlo ją padidinti iki 1 milijono eurų ir susieti su apyvarta. Tai sužinoję, darbdaviai yra šokiruoti.
„Verslą gąsdina siūlymas už nelegalų darbą bausti nuo pasaulinės įmonės apyvartos. Nuo apyvartos baudžiama, kai yra karteliniai susitarimai, kuomet pasekmės jaučiamos įvairiose srityse. Baudos šiuo atveju nuo apyvartos yra neproporcinga priemonė“, – teigia Verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Tačiau profesinės sąjungos vyriausybę ragina nepasiduoti verslininkų spaudimui ir kovai su nelegaliu darbu įteisinti gniuždančias sankcijas.
„Darbdaviai, kurie piktybiškai vengia atsakomybės, apgaudinėja darbuotojus, turi atsakyti pilna apimtimi ar bent būti atgrasanti priemonė“, – sako profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Nelegalius darbuotojus pamėgusiems darbdaviams ministerija ruošia dar ir gėdos lentą. Darbo inspekcijos internetinėje svetainėje siūlo skelbti įmones, kuriose sučiups bent vieną nelegalą.
