Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėja dėl situacijos Ukrainoje ir Lietuvos ateities scenarijų. G. Landsbergis tikina, kad jis kalba pirmiausia kaip nerimą patiriantis keturių vaikų tėvas ir kreipiasi į gyventojus. Pasak G. Landsbergio, Lietuva gali atsidurti naujoje geopolitinėje realybėje, o Rusijos diktatoriaus Putino tikslas – sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.
Šie teiginiai panašūs į prieš maždaug mėnesį laiko išsakytas G. Landsbergio mintis, tik dar labiau neraminantys – tuo metu jis situaciją Ukrainoje apibūdino kaip neįkvepiančią ir teigė, jog kitas Kremliaus taikinys bus Lietuva.
Gabrielius Landsbergis: „Apie nerimą dėl netolimos ateities kalbu kaip tėvas“
Pirmadienį vykusioje Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) diskusijoje „O kas jei“ Užsienio reikalų ministras kartu su TV laidų vedėju Ryčiu Zemkausku diskutavo apie Rusijos geopolitinį vaidmenį ir keliamas grėsmes.
Šįkart paklaustas, ar kalbėjo iš Užsienio reikalų ministro, ar partijos pirmininko pozicijos, G. Landsbergis atsakė, jog kalba pirmiausia kaip nerimą patiriantis keturių vaikų tėvas.
„Apie nerimą dėl netolimos ateities kalbu kaip tėvas. Tai skatina ne visada skaičiuoti politinę naudą. Turiu keturis vaikus, du iš jų atlieka tarnybą. Labai norėčiau, kad kai jie bus pasiruošę, jie pirmiausiai būtų atgrasymas, kad nereikėtų nei jų, nei kitų vaikų išbandyti mūšio lauke“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis perspėjo, jog Rusija siekia bet kokia kaina sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką – dėl to, pasak ministro, Lietuva gali atsidurti panašioje situacijoje kaip 1940 metais, kuomet sovietinė okupacija nebuvo pripažinta tarptautinės bendruomenės.
„Mes galime atsidurti situacijoje, kad apginti taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos nėra galimybės. Ir Lietuva yra buvusi toje situacijoje – 1940 m. Tuomet irgi buvo taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka. Gynėme ją, kiek galėjome, bet teko susitaikyti su okupacijos fakto nepripažinimu“, – teigė G. Landsbergis.
G. Landsbergis taip pat teigė, jog dabartinė Lietuvos karta tiki taikos galimybe, tad jiems sunku atpažinti agresyvaus kaimyno keliamą grėsmę.
„Yra giluminis tikėjimas, kad turbūt viskas bus gerai. Mūsų valstybė yra taikos atsikūrimo produktas. Manau, kad dabartinė karta yra taikos karta. Mums sunku persiorientuoti ir suprasti, kad gyvename šalia tikro agresoriaus, kuris gali padaryti bet ką, norėdamas įgyvendinti bet kokius tikslus“, – paaiškino G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras taip pat sukritikavo dabartines prezidento rinkimų aplinkybes – esą kandidatai į prezidentus nepakankamai dėmesio skiria valstybės gynybos klausimams.
„Ar turime prabangą ketvirtadalį rinkimų laikotarpio pralaukti ir leisti sau apie tai nekalbėti? Jeigu valstybės turėtų Maslovo piramidę, kito būtinojo poreikio kaip valstybės gynyba, šiandien mes neturime. Per nepilną mėnesį stengiausi visą mėnesį kalbėti įvairiais formatais kalbėti apie tai, siekti esminio sutarimo. Pirmas sutarimas – sutarti dėl grėsmių paveikslo. Sakau, išimkit Landsbergį iš paveikslo, žiūrėkite į problemą. Turime kalbėti apie tai, koks pasaulio paveikslas formuojasi“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis – Vokietija bunda
G. Landsbergis įvertino ir Lietuvos sąjungininkų pasiruošimą. Kaip pagrindinį Lietuvos sąjungininkę ministras įvardino Vokietiją – pasak jo, šalis „bunda“.
Šiandien turėjau galimybę susitikti su Vokietijos gynybos ministru, pasirašiusi kelialapį į brigados atvedimą į Lietuvą. Gynybos ministras teigia, kad NATO bus pasiruošusi kovai su Rusija 5-7 metų bėgyje. Mano, nuomone tai yra didelis pasiekimas, kad Vokietija kalba apie konkrečius skaičius“, – teigė G. Landsbergis.
„Aš sakyčiau, kad Vokietija bunda, bet matuojasi savo geopolitinius batus. Tai yra didžiulis politikos pokytis. Ji mato atsakomybę sustabdyti Rusiją, kad ji nekirstų NATO sienų. Tai mums egzistenciškai svarbu“, – pridūrė G. Landsbergis.
Baltijos šalys turi būti pavyzdžiu
Landsbergio teigimu, besikeičiant geopolitinei realybei, Baltijos šalys gali tapti pavyzdžiu likusiai Europai.
„Baltijos šalys gali ir privalo greitinti procesus. Mes turime ne tik kalbėti apie grėsmes, bet ir būti pavyzdžiu, kaip grėsmes įveikti. Lietuva ir NATO 2022 metais pradėjo pokyčius. Bet realybė reikalauja eiti dar vieną žingsnį“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak Užsienio reikalų ministro, Vakarų Europos šalyse vis dar esama baimės tiesiogiai konfrontuoti su Rusija, kylančios iš nežinojimo, kaip teks gyventi toliau. Jis taip pat pabrėžė, jog jeigu karas prieš Rusiją nebus laimėtas ginklu, tuomet Rusiją patraukti atsakomybėn reikės teisiniu keliu, o tokio kelio kol kas nėra.
„Mes nesugebėjome rasti sprendimo, kad kaltieji būtų patraukti atsakomybėn. Ačiū JT už vieną sprendimą, kuris patraukė Putiną atsakomybėn už grobiamus vaikus“, – sakė G. Landsbergis.
Politikas taip pat pabrėžė, jog JAV parama Ukrainai ateityje lieka atvira klausimą – esą grėsmė yra ne tik Donaldo Trumpo išrinkimas, bet ir dabartinė administracija ateityje gali persigalvoti.
„Mes turime atrasti save situacijoje, kur nepaisant to, kas ateis, mes žinosime ką daryti. Ta pati administracija gali dramatiškai kitaip matyti savo saugumo prioritetus.
Ar Ukraina gali laimėti? Taip. Ar Vakarai gali persigalvoti? Irgi gali. Tai mano pagrindinis akcentas“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Įvertino ir hibridines grėsmes
Diskusijos metu G. Landsbergis atsakė ir į kitus, mažiau su Ukraina susijusius klausimus. Pasak G. Landsbergio, Rusija jau išlošė Izraelio-Palestinos kare, mat sugebėjo nukreipti dėmesį nuo Ukrainos.
„Aš manau, kad tai yra auksinė korta Putinui. Jis darys bet ką, kad karas ten nesibaigtų, nebūtų sprendimo. Ukrainiečiai vėl turi kovoti, kad išlaikytų dėmesį“, – teigė G. Landsbergis.
Paklaustas apie potencialias Baltarusijos imigrantų keliamas nacionalinio saugumo grėsmės G. Landsbergis teigė, jog Lietuvai įsivežti darbo jėgą – būtina, tačiau taip pat pabrėžė, jog turi būti rastas balansas, tarp saugumo ir ekonominės naudos.
„Manau, reikia atskirti keletą dalykų. Lietuva yra valstybė, kuriai reikalinga ekonominė pagalba iš šalies, t.y mums reikia žmonių, kurie atvažiuotų padėti mums. Dalis jų atvažiuoja iš Baltarusijos ir gali atvežti tam tikras rizikas. Mes turime atrasti sveiką balansą tarp to, kad reikės žmonių ir kad būtų užtikrinamas nacionalinis saugumas“, – teigė G. Landsbergis.
Paprašytas įvertinti JT efektyvumą, G. Landsbergis teigė, jog mato JT kaip tinkamą organizaciją diskusijai, bet ne saugumo užtikrinimui.
„Nėra kito forumo diskusijai. Ko mes tikimės? Veiksmingumo, efektyvumo? To nėra, saugumo tarnyba yra įšaldyta. Bet kaip diskusijų erdvė, mes kitos tokios neturime. Mano nuojauta – JT turės transformuotis, turės tapti efektyvesne“, – svarstė G. Landsbergis.
„Aš matau saugumą nuo Rusijos, ne su Rusija“, – pridūrė G. Landsbergis.
Už ankstesnius pasisakymus susilaukė kritikos
Panašias mintis apie Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išsakė dar praėjusį mėnesį – tuomet jis teigė, jog kitas Kremliaus taikinys bus Lietuva.
„Švelniau pasakyti negalėčiau. Neatsitiktinai dvejus metus rėmėme Ukrainą. Visų pirma, suprasdami, kad ta parama kyla iš paramos žmogiškumui ir eina teisingai kovai prieš neteisybę. Bet kartu šalia to, mes turime nepamiršti, kad ukrainiečių kova yra kova už mus. Geografiškai mes esame arčiausiai karo, istoriškai esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Jeigu istorija ko nors mus moko, ne tik okupacijos istorija, bet ir pastarųjų laikų istorija, nesustabdyta Rusija dabar savo kovą tęs“, – tuomet Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergio teigimu, jog nors Lietuva išties skiria nemažai pinigų gynybai, jis kelia klausimą, ar tai atliepia dabartines saugumo grėsmes.
„Ar tai atliepia tuos pokyčius, kurie vyksta ar tai atliepia 2022-ųjų vasario 24-osios pokyčius. 2022-ųjų pokytį dar atliepia, bet šiandienos pokyčių, manau, jau nebe“, – sakė ministras.
„Jeigu reikėtų dėti parašą ir po 5 proc. [nuo BVP gynybai], aš padėčiau. Klausimas, kiek mes visuomenėje esame pasiruošę susitarti dėl to“, – pridūrė jis.
Šie G. Landsbergio pasisakymai susilaukė kritikos tiek iš prezidentūros, tiek iš Seimo opozicijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda ministrą ragino „atsisėsti ir nusiraminti“. „Nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„Dabar vėl išeiti į rampų šviesą ir sakyti, kad ah, žiūrėkit, kas atsitiko – mūsų saugumas pavojuje ir kyla rimtos grėsmės. Taip, bet ar atsitiko kažkas ypatingai naujo, ko nebuvo anksčiau? Kodėl buvo susirūpinta tuo dabar, būtent dabar? Rinkimai artėja ar kažkokie kiti dalykai?“ – kalbėjo G. Nausėda.
