Landsbergis netiesiogiai atsikirto Grybauskaitei: kažkodėl tai anksčiau viskas tiko

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį kaip reikiant užsipuolė valdančiuosius dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą pasakiusi, kad Lietuvos politikai užsienio politikos srityje nesugeba priimti strateginių politinių sprendimų, blaškosi, komunikuoja apgailėtinai bei slepiasi už Europos Komisijos nugaros, vietoje to, kad tiesiai pasakytų apie pasiektą sutarimą su partneriais dėl tranzito. Visą procesą ji pavadino kinkadrebių partijos šokimu politiniame balete.

Penktadienį, pirmą kartą po Europos Komisijos pateikto išaiškinimo apie tranzitą į Kaliningradą, atsakydamas į žurnalistų klausimus užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis netiesiogiai bandė atsikirsti buvusiai valstybės vadovei, primindamas, kad naujas išaiškinimas nėra toks ir blogas, nes įveda sankcionuotų prekių kvotas Rusijai, kai tos prekės gabenamos pasinaudojant Europos Sąjungos teritorija geležinkeliu.

Pasak jo, tokio prekių kvotų režimo Kaliningradui niekada nebuvo, kai Rusija 2014 metais pirmą kartą užpuolė Ukrainą. Jis pabaksnojo buvusią valstybės vadovę sakydamas, jog anuomet, po 2014-ųjų, valstybei vadovavo kiti asmenys ir į Europos Vadovų Tarybą vyko kiti atstovai, kuriems kvotų režimo nebuvimas tiko. O tai buvo D. Grybauskaitė, nes ji anuomet ėjo Lietuvos prezidentės pareigas ir dalyvaudavo Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. 

„Jis (išaiškinimas) yra pakankamai geras. Jis pakankamai geras dėl to, kad jo pagrindinė nuostata, kuri ne visą laiką atrado antraštes, ne visą laiką pagavo akį, kad iš esmės įvedamas kvotų režimas. Rusijos Federacijai yra suteiktos kvotos, kiek ji gali tranzitu per Europos Sąjungą (ne per Lietuvą pabrėžiu, bet apskritai per Europos Sąjungos valstybes) pervežti būtinųjų prekių. Tai yra, įvedami du apribojimai: yra kiekyje apribojimas ir prekių apimtyje. Sankcionuotų prekių“, – teigė G. Lansdbergis.

„Tai netgi sankcionuotų prekių apimtyje yra tam tikros prekių grupės, kurios Europos Komisijos išaiškinimu yra būtinosios, ir kiekiai, kurie yra manomi būtinieji kiekiai. To iki karo pradžios nebuvo. Ir netgi po 2014 metų įvestų sankcijų. Nes 2014 metais užpuolus ir okupavus Krymą, pirmą kartą užpuolus Ukrainą, buvo įvestos sankcijos, tačiau jokie sankcijų režimai nebuvo taikomi tranzitui per Lietuvos, Lenkijos ar kitų Europos Sąjungos valstybių teritoriją. Nepaisant to, kad tuomet valstybei vadovavo kiti žmonės, Vadovų Taryboje sėdėjo kiti žmonės, kurie turi apsčiai labai daug nuomonių apie įvairius visokius klausimus. Bet tuomet klausimo kažkodėl tai nekėlė. Viskas tiko. Dabar mes turime sugriežtintą sankcionuotų prekių tranzito režimą, kuris, aš neabejoju, Rusijai nėra priimtinas“, – pridūrė užsienio reikalų ministras. 

G. Landsbergis taip pat kalbėjo, kad Europos Komisijos išaiškinimas Lietuvai yra privalomas pagal teisės viršenybės principą ir jis atmetė raginimus jo nesilaikyti. Pasak jo, jeigu kiekviena valstybė sankcijas taikys, kaip jai patinka, bus atverta Pandoros skrynia, kai kiekvienas elgsis kaip nori ir kada nori. 

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Europos Komisijos direktoratai balandžio 15 dieną pateikė vienokį sankcijų įgyvendinimo išaiškinimą, o paskui esą liepos 13 dieną paaiškinimą pakeitė, bet Užsienio reikalų ministerija nesutinka pasidalinti balandžio 15 dienos išaiškinimu, kaip jis tiksliai skambėjo. Remiantis pirmuoju paaiškinimu, Lietuva nuo birželio 17-osios nebeleido iš Rusijos į Kaliningradą transportuoti plieno ir geležies, o nuo liepos 10 dienos – cemento, alkoholio bei prabangos prekių. 

Po antrojo Europos Komisijos išaiškinimo šios prekės galės būti pervežamos geležinkeliu į Kaliningradą, bet Lietuva turės pareigą stebėti, kad transportuojami kiekiai neviršytų 3 pastarųjų metų kiekių, kad sankcijos nebūtų apeinamos ir iš tiesų nevyktų šių prekių eksportas. 

„Esu ne kartą minėjęs, kad Europos Komisija turi teisę aiškinti sankcijas, išleisdama tam tikrus paaiškinamuosius raštus. Pirmus paaiškinamuosius raštus turėjome balandžio pradžioje gavę. Jais remdamiesi informavome įmones ir institucijas tiesiog apie tai, kokie yra Europos Komisijos išaiškinimai. Įmonės įvedė sankcijas, pritaikė sankcijas tada, kai buvo laikas joms įsigalioti. Europos Komisija turėjo teisę išaiškinti kitaip arba pakeisti, patikslinti savo išaiškinimą. Tą jinai padarė.

Mano vertinimu, jeigu mes esame teisės viršenybe besivadovaujanti valstybė, kuri pritaiko sankcijas remdamasi teisės viršenybe, teisiniais išaiškinimais, na, jinai į juos atsižvelgti turi ir tada, kai tie paaiškinimai pasikeičia. Dėl to, kad jeigu valstybė tai daro tik politiniu požiūriu, kitaip tariant, kai man patinka arba nepatinka tai, kas parašyta Europos Komisijos, tai reikia suprasti, kad tai labai prastas precedentas tiek mūsų šaliai, kuri yra labai stipriai priklausanti nuo teisės viršenybės principo, dėl to, kad mes savo interesus giname lygiai taip pat irgi teise ir lygiai taip pat kitos valstybės, kurios galbūt siektų nevykdyti vienų ar kitų sankcijų, jos lygiai taip pat matydamos Lietuvos precedentą, politinį vertinimą, lygiai taip pat galėtų politiškai vertinti, kas joms yra nepriimtina. Dėl to aš lieku prie nuostatos, kad Lietuva turi vykdyti tai, kas yra teisiškai teisinga“, – penktadienį svarstė G. Landsbergis. 

Pateikiame užsienio reikalų ministrui užduotus žurnalistų klausimus ir atsakymus

Kai kurie teisininkai Lietuvoje teigia, kad žiūrint į naujas gaires atrodytų, kad reiktų toliau tęsti sankcijas ir geležinkeliui. Kaip jūs matote, kaip tas turėtų vykti?

Žiūrėkite, aš suprantu, kad esu palankus klausimams asmuo. Sankcijos yra tiesioginio vykdymo dokumentas. Kaip ir reglamentai, kaip ir komisijos išaiškinimai. Juos vykdo įmonės. Tikiuosi, aš atsakiau. Aš galiu turėti nuomonę apie tai. Mano nuomonė teisiškai nėra privaloma nei jums, nei jokiai įmonei, jei jokiai kitai institucijai. Tai yra mano, kaip politiko, kaip užsienio reikalų ministro, galbūt ir ne paskutinė, pavadinkime, nuomonė, bet, tiesą sakant, jeigu bet koks kitas asmuo stovėtų čia, jūs jo paklaustumėt, mūsų nuomonės galėtų skirtis, bet jos būtų tokios pačios teisinės galios.

Ar tarėtės su valstybių sostinėmis, su politikais prieš įsigaliojant sankcijoms, kad bus blokuojamas ir (sankcionuotų prekių) tranzitas į Kaliningradą? Tai yra, ar tarėtės ne tik su Europos Komisija, ar tarėtės su Vašingtonu, Berlynu su kitų šalių sostinėmis?

Nuolat palaikome darbinį ryšį visais svarbiausiais valstybės klausimais.

Gal galite patikslinti, kada ir su kuo buvo kalbama? Prieš įsigaliojant sanckijoms ar po to?

Nuolat palaikome ryšį. Iš tikrųjų, net jei pagal socialinę mediją pažiūrėtume, tai kiekvieną savaitę vyksta susitikimai. Patikėkite manimi, sankcijos yra aptariamos kiekviename susitikime.

Ar derinote tranzito stabdymą su vokiečiais ir amerikiečiais kovo-birželio mėnesiais, iki buvo pradėtos taikyti sankcijos?

Aš noriu, kad mes vienodai suprastume, kaip įvedamos sankcijos ir kaip jos įsigalioja. Vadovų Taryboje priėmus sprendimą ir sutarus, kad tokios sankcijos yra pritaikomos, Komisija paleidžia jų išaiškinimą. Išaiškinimas, kaip ir reglamentas, kaip ir sankcijų įsigaliojimo dokumentas yra vykdomas tiesiogiai. Tiesiogiai. Kitaip sakant, jo nevykdymas yra teisės pažeidimas. Tai yra privaloma kiekvienai net ne valstybei, o kiekvienam juridiniam ir fiziniam asmeniui. Kitaip tariant, jeigu jūs darytumėte kažkokią tai transakciją su galimai po sankcijomis papuolančiu asmeniu, tai yra jūsų asmeninė atsakomybė užtikrinti, kad tos sankcijos nebūtų pažeistos.

Ar buvo derinama su vokiečiais ir amerikiečiais?

Buvo derinama, kai buvo įvestos sankcijos. Be abejonės, vadovų lygiu.

Koks derinimas, su kokiais vadovais?

Ar aš už Prezidentūrą dabar turėčiau atsakyti? Galiu atsakyti.

Tai čia Prezidentūros atsakomybė tuomet?

Sankcijų įvedimas yra atsakomybė tų žmonių, kurie balsuoja už sankcijas. Vadovų Taryboje yra balsuojama už sankcijas.

O Europos Komisijos išaiškinimo pasikeitimas kieno atsakomybė?

Europos Komisijos.

Teisingai supratau, Berlynas ir Vašingtonas iš pradžių pritarė (sankcionuotų prekių) tranzito stabdymui?

Žiūrėkit, dar kartą. Sostinės neturi pritarti. Po sankcijų įvedimo sostinės neturi išsakyti jokios atskirosios nuomonės.

Kalbu apie neoficialius pokalbius, nes tai politinis, saugumo klausimas.

Dar kartelį. Aš galiu pasakyti kokie buvo žengiami žingsniai iš mūsų pusės, su kuo mes koordinuojamės. Mes koordinuojamės su ta institucija kuri įveda, prižiūri sankcijų įvedimą, tai yra Europos Komisija. Tai yra Europos Komisijos atsakomybė. Europos Komisija įvedė sankcijas. Kitaip tariant išaiškino sankcijas, o įvedė Vadovų taryba. Europos Komisija išaiškino ir mes konsultavomės su Europos Komisija kiekvieną dieną.

Dar noriu pabrėžti labai aiškų dalyką: jeigu mes pereiname į politinį sankcijų vertinimo lauką, kuomet, kaip jūs sakot, tai politinis klausimas, tuomet mes prisiimame nežinau kokią atsakomybę ar kita sostinė prisiima atsakomybę sankcijas aiškinti taip, kaip jiems yra patogu. Supraskime, ką jūs siūlote atidaryti, kokią Pandoros skrynią. Toje skrynioje yra kiekviena valstybė, kuriai galbūt nepatinka įvestos sankcijos, kuriai galbūt nepatinka kokia nors sankcijų nuostata, kuri gali tada… Sostinė, jūs sakote, ar buvo konsultuotasi su svarbiausiomis sostinėmis…. Apie ką? Ne sostinių teisė yra po sankcijų įvedimo jas aiškinti, pasakyti, kurios taikomos, kurios taikomos ne taip. Europos Komisijos atsakomybė yra vienintelė, kuri gali paaiškinti, kas turi būti įvesta, kaip tai turi būti taikoma.

Ar neatrodo, kad tokį jautrų klausimą turėtų spręsti ne vien Briuselio biurokratai, o ir politikai, kad sąjungininkai mums padėtų..?

Dar kartelį sakau: politikai sprendžia Vadovų Taryboje. Ir vėliau, jeigu yra kokie nors patikslinimai, ambasadorių tarybose, užsienio reikalų ministrų tarybose ir taip toliau. 

Jeigu tai teisinis klausimas, kaip vertinate pono Olafo Scholzo raginimą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą?

Aš vertinu neigiamai. 

Bet iš principo Komisijos išaiškinimas atėjo, kai sankcijos jau buvo taikomos. Tai jis pavėluotas?

Ne. Paimkime kitą pavyzdį. Pandemijos metu, kai vyko pandemija, Europos Komisija panašius išaiškinimus dėl priimtų sprendimų, dėl kelionių, įvairių apsaugos priemonių oro uostuose ir visų kitų dalykų skelbdavo po du kartus per savaitę. Kodėl? Dėl to, kad valstybėms būdavo neaišku. Iš karto po sankcijų įvedimo, po ketvirtojo paketo įvedimo Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją prašydama išaiškinti, kaip tos sankcijos turėtų būti taikomos. Išaiškinimą gavome. Jį įteikėme atsakingoms institucijoms ir įmonėms, kad jos žinotų, būtų susipažinusios, kai ateis data, kad galėtų tas sankcijas taikyti arba netaikyti savo nuožiūra. Dėl to, kad noriu pabrėžti, tai tiesioginio taikymo dokumentai. Kiekviena įstaiga ir netgi fizinis asmuo prisiima atsakomybę, už tai, kad jisai vykdys. 

Bet atėjo antrasis išaiškinimas. Kodėl? Kodėl pasikeitė pozicija?

Antrasis išaiškinimas atėjo jau gerokai vėliau. Oficiali pozicija yra išreikšta: reikėjo patikslinimų, reikėjo aiškesnės pozicijos, galbūt naujo įvertinimo dėl ypatingos situacijos ir taip toliau. Tokius paaiškinimus girdėjom iš Kaliningrado. Noriu pabrėžti, kad Lietuva papildomų išaiškinimų neprašė. Aš buvau ir lieku prie tos nuomonės, kad pirmasis išaiškinimas buvo tinkamas, buvo aiškus ir jo pakako. 

Tai kodėl jis pasikeitė?

Todėl, kad išleistas naujas. Gali būti išleistas ir trečias. 

Ar tas naujas išaiškinimas yra pagrįstas teisiniais argumentais?

Jis yra pakankamai geras. Jis pakankamai geras dėl to, kad jo pagrindinė nuostata, kuri ne visą laiką atrado antraštes, ne visą laiką pagavo akį, kad iš esmės įvedamas kvotų režimas. Rusijos Federacijai yra suteiktos kvotos, kiek ji gali tranzitu per Europos Sąjungą (ne per Lietuvą pabrėžiu, bet apskritai per Europos Sąjungos valstybes) pervežti būtinųjų prekių. Tai yra, įvedami du apribojimai: yra kiekyje apribojimas ir prekių apimtyje. Sankcionuotų prekių.

Tai netgi sankcionuotų prekių apimtyje yra tam tikros prekių grupės, kurios Europos Komisijos išaiškinimu yra būtinosios, ir kiekiai, kurie yra manomi būtinieji kiekiai. To iki karo pradžios nebuvo. Ir netgi po 2014 metų įvestų sankcijų. Nes 2014 metais užpuolus ir okupavus Krymą, pirmą kartą užpuolus Ukrainą, buvo įvestos sankcijos, tačiau jokie sankcijų režimai nebuvo taikomi tranzitui per Lietuvos, Lenkijos ar kitų Europos Sąjungos valstybių teritoriją. Nepaisant to, kad tuomet valstybei vadovavo kiti žmonės, Vadovų Taryboje sėdėjo kiti žmonės, kurie turi apsčiai labai daug nuomonių apie įvairius visokius klausimus. Bet tuomet klausimo kažkodėl tai nekėlė. Viskas tiko. Dabar mes turime sugriežtintą sankcionuotų prekių tranzito režimą, kuris, aš neabejoju, Rusijai nėra priimtinas. Ir tai nėra Rusijos pergalė.

Rusų pareigūnai sako, kad sieks apribojimų panaikinimo ir tranzitui keliais. Ar tokia galimybė yra įmanoma, kad bus leidžiamas (sankcionuotų prekių) tranzitas keliais, ne tik geležinkeliu?

Aš noriu tikėti, kad ne, bet tai vėlgi yra tik mano nuomonė. Europos Komisija turi teisę, noriu labai aiškiai pabrėžti, turi teisę išaiškinti ir paleisti tokius išaiškinimus, kokius ji mano esą reikalingus. Taip kad jeigu jūs šitą klausimą užduotumėt Europos Komisijai, tai yra geriausia, kad jie atsakytų į tokio pobūdžio klausimus. Tai yra jų kompetencijos klausimas. Aš, kaip politikas, noriu tikėti, kad jokių palengvinimų, jokių nuolaidų nebus daroma. 

Opozicija mato jūsų atsakomybę, kalba apie galimą interpeliaciją. Ar matote jūs pats savo atsakomybę?

Kalbant apie opozicijos pasisakymus, aš manau, kad geriausia būtų, jeigu opozicija įvardintų, dėl ko. Skaičiau, varčiau, iš vienos pusės žiūrėjau, nuo pradžios iki pabaigos skaičiau, nuo pabaigos iki pradžios, nerandu dėl ko. Kaip opozicija mato, koks yra valstybės interesas šiame klausime ir man atrodo, kad tai esminis klausimas. Aš galiu paaiškinti, kaip aš matau, kaip šita Vyriausybė suvokia valstybės interesą  – kaip suvaržymą Rusijos ir to mes siekiam visais būdais, kokiais galima: įvesdami sankcijas, konsultuodamiesi su Komisija, įvesdami ribojimus ir taip toliau. Siūlydami ribojimus, čia svarbiausia. Toks yra mūsų siekis. 

Bet lygiai taip pat antras mūsų siekis yra transatlantinės vienybės išlaikymas, nuo kurios priklauso ir mūsų, visų susirinkusių, saugumas. Taip yra įvardinamas, šios Vyriausybės matomas valstybės interesas. Ir, man atrodo, kad veiksmai, kurie buvo, atstovauja tam interesui. Jie leidžią jį įgyvendinti. Jeigu opozicija mato kitaip, kad tas interesas yra kitoks arba turėtų būti įgyvendinamas kitokiomis priemonėmis, tada reiktų, kad tai būtų pasakyta. Kol kas aš to negirdžiu: nei iš tų asmenų, kurie šiandien buvo salėje (kai buvo pasirašomas susitarimas dėl gynybos politikos), nei iš tų asmenų, kurie komentuoja, bet neatėjo iki šitos salės, deja, aš to nematau. Tai aš tada norėčiau pasidalinti našta su jumis, jeigu jūs nieko prieš, paklauskit, raskit progą paklausti, ko jūs norit, mielieji, kaip turi būti padaryta? Gal tada bus aiškiau ir kitą kartą man paprasčiau atsakyti jums į klausimus.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer