Šiuo metu Italijos Pietuose kartu su mylimuoju krepšininku Simu Jasaičiu gyvenanti Elma Šegždavičiūtė prisiminė, kad apie tokį gyvenimą svajojo dar būdama paaugle. Ji mėgaujasi sportu su Simu, bet taip pat nepamiršta ir savo modelio karjeros.
Elma Šegždavičiūtė jau spėjo gerai pažinti Italijos miestelį, kuriame šiuo metu gyvena su Simu Jasaičiu. Naujienų portalui tv3.lt ji pasakojo, jog nėra rutinos žmogus ir net neleidžia sau jos prisijaukinti, todėl kiekviena diena būna vis kitokia.
„Iš pradžių gal ir norėjosi to pastovumo, bet gyvenimas neleidžia aprimti, tenka ir išvykti porai dienų su darbais, bet šiaip, prisijaukinau sportą su Simu. Sportuojame 2-3 kartus per savaitę.
Simas sportuoja kiekvieną dieną, jis yra vyriausias krepšininkas komandoje, visi jį gerbia, vertina ir labai džiaugiasi, kad jis čia vėl sugrįžo“, – kalbėjo Elma.
„Anksčiau į sporto salę eidavau net ir penkis kartus per savaitę. O dabar man įdomu pasižiūrėti, kaip sportuoja Simas ir gauti kokių nors patarimų. Matau, kaip daug kam nelengva po švenčių grįžti į ritmą, o man kaip tik norisi atsigriebti, todėl trumpesnes, bet intensyvesnes treniruotes“, – šypsojosi ji.
Elma atskleidė, jog gyvenimas Italijoje juos dar labiau suartino:
„Čia būdami labiau priprantame prie vienas kito. Net jei ir iškyla kokių nors nedidelių ginčų, po kelių minučių vėl susitaikome. Susiderinome buitį, paaiškėjo, kad netgi esame panašūs dėl sporto ir maisto. Net sunku išsiskirti – kai išvykstu porai dienų, labai pasiilgstame, neįsivaizduoju ryto ar vakaro, jei reiktų prabusti atskirai. Atrodo, išsiskyrus tampame dar artimesni.“
Į Italiją vis planuoja atvykti jos ir Simo draugai, bet vis neprisiruošia. Tam įtakos turi ir nelabai patogus susiekimas su miesteliu.
„Neseniai mane aplankė geriausia draugė. Galbūt atšilus orams, pavasarį atvažiuos ir šeimos nariai. Iš tikrųjų, pas mus nėra lengva atvykti, nes oro uostas gan toli, tenka pavažiuoti porą valandų traukiniu. Patys planavome per šventes grįžti namo, bet nepavyko, nes kelionė trunka ilgai, žiemą nėra tiesioginių skrydžių. Pasiilgome draugų ir šeimos, kurie Lietuvoje, tačiau įvertinę aplinkybes nusprendėme likti.“
Šventės Italijoje buvo visai kitokios. Ne tik dėl to, kad nebuvo sniego ir švietė saulė, bet ir dėl žmonių požiūrio.
„Kūčias esame pripratę sutikti ramiai, namuose, visą dieną ruošti vakarienę iš „milijono“ patiekalų, o čia buvo pilnas miestas žmonių, niekas nesėdėjo namie prie puodų. Kitą dieną, per Kalėdas, miestas buvo miręs, net neradome, kur atsigerti kavos, viskas buvo uždaryta. Visi pietavo su savo šeimomis.
Buvau nuėjusi į bažnyčią paprašyti kalėdaičio, tai jie net nustebo, sakė, kad tokių neturi. Gavau dovanų angeliuką“, – prisiminė Elma.
Palikti Lietuvą jai, kaip teigė, nebuvo sunku, nes svajojo ir norėjo išvykti. Tai įrodė ir netikėtas radinys vaikystės nuotraukų albume.
„Visada norėjau gyventi Italijoje, tai gyvenimas pats taip sudėliojo. Pasižiūrėjau savo pirmą gyvenime interviu, man buvo 14-15 metų, jame sakiau, kad noriu gyventi Italijoje. Rodžiau Simui savo vaikystės nuotraukas ir radau iškarpą iš to žurnalo. Taip viskas susidėliojo.
Gyvenimas čia – man dar priimtinesnis, tiek dėl maisto, tiek dėl žmonių. Malonu sugrįžti namo, pas šeimą, bet visgi esu labiau pripratusi esu gyventi užsienyje.“
Elma moka itališkai, čia kalbą tobulina ir kasdien šneka vis sklandžiau, nes patys italai angliškai nelabai supranta.
Moteris taip pat darbuojasi. Visų pirma, džiaugiasi, kad su ja susisiekia įvairūs prekių ženklai dėl reklamų. Kartą, siunčiant jai produktus į Italiją, įvyko nelaimė:
„Man siuntė nealkoholinio prosecco butelius per kelis kartus, nes viena dėžė sudužo, teko siųsti kitą. Visokių nuotykių buvo.“
Be to, ji kas dvi savaites turi vykti į Vokietiją porai dienų padirbėti, nes pasirašė sutartį su viena agentūra.
Italijoje žada būti iki vasaros pradžios. Tada Simui vasarą atostogos, o jai – pats darbymetis, bet kitokio darbo – su dekorais.
