Senų daugiabučių renovacijos tempams lėtėjant, Aplinkos ministras gyventojams nori kelti mokesčius, skirtus namo atnaujinimui. O kam tai nepatiks, iš karto ir siūlo keletą idėjų – senus daugiabučius griauti, o jų vietoje statyti naujus, didesnius namus. O jeigu žmonės namo griauti nenori, turės bent jau leisti statybininkams ant jo pastatyti papildomus aukštus.
Anot Simono Gentvilo, žmonėms tai apsimokės – senas namas pasikeis, o žmonės pigiau, o gal ir nemokamai gaus atnaujintus namus. Bet, kad žmonės ką nors gaus nemokamai ir nebus verslininkų apgauti, netiki nei namų administratoriai, nei gyventojai, nei patys verslininkai.
Vilniuje apstu senų, pilkų, sovietmečiu statytų ir kai kur net ir prastos būklės daugiabučių. Todėl dar 2016-aisiais prieš Seimo rinkimus Lazdynų apygardoje kandidatavęs Jonas Pinskus išstojo su skambiu pažadau – kiekvienam lazdyniečiui po naują butą. Vietoj seno.
„Sukurti tokią įstatyminę bazę, kad tokių daugiabučių su pasibaigusiais galiojimo laikais, perstatymas būtų galimas visoje Lietuvoje“, – tada kalbėjo Jonas Pinskus.
Pinskaus sumanymas paprastas – verslininkams leisti nugriauti seną ir pastatyti didesnį naują. Tuomet užteks vietos ir seniesiems gyventojams, ir dar liks papildomų butų pardavimui. Iš to verslas ir uždirbs. Tiesa, tuo metu iš Pinskaus idėjos juokėsi praktiškai visi. Bet štai, praėjo 8 metai ir liberalas, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nusprendė, kad šis statybų verslo planas vertas dėmesio.
„Yra Lietuvoje namų, kurie atgyveno savo. Tai visų pirma aplink stoties kvartalus, senieji Žaliakalnio pastatai, galbūt Šnipiškių pastatai. Jie tiesiog turi būti nugriauti ir perstatyti į 21 amžiaus, o ne 19 amžiaus standartą“, – sako S. Gentvilas.
Verslininkai nori daugiau
Tiesa, verslininkai norėtų perstatyti iš karto kvartalus.
„Vieną namą nugriauti ir jį perstatyti, turbūt būtų retai, kam įdomi idėja“, – kalba Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Bet pagrindinis klausimas piniginis. Ar tikrai verslui apsimokės užsiimti tokiais projektais. Ar gyventojai naujus būstus gautų nemokamai, ar tektų susimokėti.
„Pastatytų naują, galbūt ir didesnį, ir gyventojas nemokamai būstą tame name gautų. Įmanomas toks variantas? — Ne, aš netikiu tokiu variantu“, – atsako Būsto rūmų tarybos narys Sigitas Čirba.
„Priklauso kur namas, kur butas, kokia namo būklė“, – aiškina Aplinkos ministras.
„Aš manau, kad neturėtume mąstyti tokiom kategorijom, kad nemokamai kažką gausiu, nors man bus gerokai geriau. Žmogus turi suprasti, kokią vertę sukurtų toks pasikeitimas jam. Ilguoju laikotarpiu“, – pasakojo M. Statulevičius.
Senuose, prastesnės būklės daugiabučiuose gyvena ne turtuoliai, todėl klausimas, ar visi sugebėtų prie namo perstatymo prisidėti iš savos kišenės.
„Viskas vis tiek atsiremtų į valstybės finansinę pagalbą? Ji tokiu atveju turėtų būti būtina panašiuose projektuose?— Pradžioje neabejotinai turėtų būti, bet valstybė šioje vietoje laimi. Jinai laimi neleisdama… Tokiuose pastatuose gyvena dauguma socialiai remtinų žmonių, kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos ir pan. Reiškia, kas kompensuoja? Mes visi, valstybė“, – aiškina Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Renovacija lėtėja
Dabar valstybė finansiškai prisideda prie daugiabučių renovacijos ir nors žadėjo, kad ji įsibėgės, bet priešingai – dabar ji lėtėja. Kas nutiko, aiškinsis ir Seimo komitetas.
„Kodėl lėtėja renovacijos greitis, kodėl mažėja galimybės renovuotis, ir kokia mūsų ambicija yra likusi, galbūt tai ir yra noras daugiau statyti iš naujo namų, galbūt čia jau tam signalizuojama, kadangi mes turime mažesnį krepšelį renovacijai“, – teigia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Renovacijos mąsto lėtėjimą, kai kurie žmonės sieja su kitu ministro Gentvilo priimtu sprendimu. Jis dar anksčiau pakeitė renovacijos taisykles ir nurodė, kad dabar atnaujinami namai būtinai turi pasiekti A klasės energetinį efektyvumą, nors prieš tai reikalavimas buvo mažesnis.
„Darbai žymiai pabrangę, ministro pasakymai, kad brangtų 8–10 procentų yra mistika, realiai brangsta virš 30 proc. namai. Palyginti su B klase, energetinis efektyvumas padidėja nežymiai“, – sako Būsto rūmų tarybos narys Sigitas Čirba.
Todėl Gentvilas siūlo ir kitą variantą – leisti verslininkams renovuojant daugiabučius, pastatyti papildomus aukštus. Anot Gentvilo, ministerija jau paskaičiavo, kad gyventojams renovacija tada nekainuotų.
„Iš esmės visus penkiaaukščius Vilniaus namus galima būtų renovuoti pristatant vieną aukštą, vystytojui atiduodant. Kaune – 2 aukštus ant penkiaaukščio reikėtų… — O Kupiškyje kokiame? — Nu, Kupiškyje pati renovacija brangiau kainuoja negu nekilnojamas turtas, tai čia yra kiti klausimas, čia turi patys gyventojai prisidėti“, – kalba S. Gentvilas.
„Čia reikėtų skaičiuoti, ir aš negaliu atsakyti, kad tai tikrai veiktų“, – priduria Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Gentvilas sako, kad žmonės gali ir nesusigundyti jo išvardytomis idėjomis, prievartos jas įgyvendinti nebus. Bet senų daugiabučių gyventojams susimokėti vis tiek teks. Nors jau dabar privaloma kaupti pinigus daugiabučių atnaujinimui, bet ministerija tvarką žada keisti.
„Mes kuriame tokį pastatų duomenų banką, kuriame šviesoforo principu matytųsi kokia pastato inžinerinė būklė. Ir kuo jinai prastesnė, tuo gyventojams daugiau reikėtų rinkti įnašų ir ją atnaujinti“, – aiškina Aplinkos ministras.
Bet būsimų tarifų, kiek žmonėms reikės mokėti, ministras nesako. Aišku tik tiek, kad visi ministerijos pasiūlymai bus parengti ir paviešinti šiemet.
