Vokietija kuria programėlę, kuri padėtų žmonėms puolimo atveju surasti artimiausią bunkerį. Tuo tarpu Švedija platina 32 puslapių atmintinę, pavadinimu „Jei ateis krizė ar karas“. Pusė milijono suomių jau atsisiuntė pasirengimo ekstremalioms situacijoms vadovą.
Jei platesnio konflikto Europoje perspektyva daugeliui atrodo menka, bent jau kai kurios šalys į tai žiūri rimtai – ir, kaip sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, imasi veiksmų, kad gyventojai „kriegstüchtig“ – būtų pasiruošę karui.
Apie tai apžvalgoje rašo leidinys „The Guardian“.
Karas padidino įtampą
Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai padidino įtampą visame Baltijos regione, paskatinusi Suomiją ir Švediją skubiai prisijungti prie NATO. Tačiau kariniai pajėgumai dar ne viskas: piliečiai taip pat turi būti pasirengę.
„Gyvename neaiškiais laikais. Šiuo metu mūsų pasaulyje vyksta ginkluoti konfliktai. Terorizmas, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos yra naudojamos mums pakenkti ir daryti įtaką“, – rašo švedai savo brošiūros prologe.
Taip pat priduriama, kad kolektyvinis atsparumas yra būtinas, o jei Švedija bus užpulta, „kiekvienas turi padaryti savo darbą, kad apgintų Švedijos nepriklausomybę ir mūsų demokratiją… jūs esate bendro Švedijos pasirengimo ekstremalioms situacijoms dalis“.
Pirmasis toks viešas informacinis leidinys Švedijoje buvo išleistas Antrojo pasaulinio karo metais. Naujame leidinyje patalpinta informacija apie įspėjimo sistemas, oro pavojaus priedangas, skaitmeninį saugumą ir patarimai, kaip naudotis tualetu, jei nėra vandens.
Taip pat rekomenduojama namuose turėti pakankamai vandens (ir kasmet tikrinti, ar jis vis dar saugus vartojimui), turėti daug antklodžių, šiltų drabužių ir šildymo alternatyvų; gauti baterijomis maitinamą radiją ir daug energijos turinčio, greitai paruošiamo maisto saugojimo.
Nuotaikos Švedijoje
Švedijos gyventojų reakcija į tokį pasiruošimą buvo įvairi. 36 metų Johnny Chamounas, gyvenantis netoli Stokholmo, sakė, kad „gera būti pasiruošusiam“. Tačiau, pasak jo, nors leidinys apie saugumą buvo gera idėja, tačiau žmonės apie jį kalbėjo nedaug.
„Negirdėjau daug žmonių apie tai kalbant. Tik vienas pasakė, kad gavo. Jie nestresuoja“, – teigė J. Chamounas.
Vis dėlto buvo ir kitokių nuomonių. Sveikatos priežiūros darbuotoja iš Stokholmo Muna Ayan sako, kad jaučia nerimą ir ruošiasi. Leidinys rašo, kad Somalyje M. Ayan patyrė, kas yra karas.
„Esu išsigandusi, nes žinau, ką reiškia karas – išgyvenau karą“, – sakė ji ir pridūrė, kad turi apsirūpinusi vandens, baterijų, žibintų, žvakių ir t.t. Ji taip pat minėjo, kad nežino, kaip apie karą kalbėti su savo vaikais jų negąsdinant. Žmonėms iš Somalio, Sirijos ar Irako kalbos apie karą Švedijoje buvo traumuojančios, sakė ji.
„Mums, kurie kariavome, nėra gerai. Esame labai susirūpinę, nes jei kils karas, žinome, kas bus. Kare netekome giminių, kai kurie ir vaikų“, – kalbėjo M. Ayan.
Kita sveikatos priežiūros darbuotoja Fatuma Mohamed sakė, kad daugelis šeimų skurdesniuose rajonuose neturi maisto kasdieniam gyvenimui, jau nekalbant apie atsargų kaupimą, o kitos moterys bandė išsiaiškinti, kur yra jų artimiausios priedangos. F. Mohamed teigia norinti, kad daugiau informacijos žmonėms būtų suteikta asmeniškai, o ne tik brošiūroje.
Nuotaikos Norvegijoje
Norvegijos civilinės saugos tarnyba išplatino panašų bukletą 2,6 mln. šalies namų ūkių. „Gyvename vis audringesniame pasaulyje, paveiktame klimato kaitos, skaitmeninių grėsmių ir blogiausiu atveju – karo veiksmų“, – rašoma brošiūroje.
Norvegijos lankstinukas pataria žmonėms turėti bent savaitei ilgo galiojimo maisto, įskaitant traškučius, konservuotas ankštines daržoves, konservuotas sumuštinių užtepėles, energetinius batonėlius, džiovintus vaisius, šokoladą, medų, sausainius ir riešutus.
Norvegija taip pat pataria gyventojams apsirūpinti būtiniausių vaistų atsargomis, įskaitant jodo tabletes, įvykus branduoliniam incidentui. Kartu Norvegija rekomenduoja žmonėms turėti kelias banko korteles, o namuose turėti paruoštų grynųjų pinigų.
Nuotaikos Suomijoje
Suomijoje išsamus internetinis vadovas „Pasirengimas incidentams ir krizėms“ teikia gyventojams informaciją ir patarimus apie nemažą dalį galinčių įvykti krizių – nuo vandens tiekimo nutraukimo iki miškų gaisrų, interneto dingimo ar „ilgesnės trukmės krizių,… tokių kaip karinis konfliktas“.
Sieną su Rusija turinti Suomija internetinėje svetainėje 72tuntia.fi, savo piliečių tiesiai šviesiai klausia: „Ar išgyventumėte 72 valandas?“ įvairiose krizinėse situacijose, kviesdami juos išbandyti savo įgūdžius ir pasitikrinti atsargas.
Svetainėje pateikiami patarimai, kaip stiprinti psichologinį atsparumą „kad padidėtų jūsų gebėjimas susidoroti su sudėtingomis aplinkybėmis“, pagerinti asmeninį kibernetinį saugumą ir pan.
Viena iš idėjos puoselėtojų Suvi Aksela sakė svarsčiusi galimybę padidinti rekomendaciją maisto atsargų saugojimui iki savaitės, kaip tai padarė Švedija ir Norvegija. Visgi, pasilikta prie 72 valandų, nes jos visuomenėje plačiai atpažįstamos.
„72 valandos čia Suomijoje tapo prekės ženklu, todėl nenorėjome to sujaukti. Bet tai tik minimumas“, – pastebėjo S. Aksela.
Pasak jos, Rusijos karas Ukrainoje buvo šaltas dušas net šalyje, kurioje krizėms buvo ilgai ruoštasi. Anot jos, moterys užsirašė į pasirengimo kursus, iš lentynų dingo radijo imtuvai su baterijomis, o tokie klausimai kaip „kiek namie turi vandens?” arba „ar turite stovyklavimo viryklę?“ tapo „labai įprastais“.
Nuotaikos Vokietijoje
Tuo tarpu Vokietija daugiausia dėmesio skiria savo bunkerių ir priedangų skaičiaus didinimui po to, kai oficialiai apskaičiavo, kad 84 milijonus gyventojų turinčioje šalyje yra mažiau nei 600 viešųjų priedangų, kuriose kartu telpa tik 480 000 žmonių.
Daugelis šaltojo karo priedangų buvo išmontuotos, nes buvo tikima, kad jų nebereikės, tačiau Berlynas dabar pradėjo kurti nacionalinį bunkerių planą ir programėlę, padėsiančią gyventojams krizių metu.
Ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus gali įvykti Rusijos puolimas, todėl dabar ieškoma bet kokių statinių, kurie galėtų būti panaudoti kaip priedangos, jei prognozės išsipildytų.
Vokiečių namų ūkiai buvo raginami pritaikyti savo rūsius, garažus ar sandėliukus arba atlaisvinti senus bunkerius, o namų statytojai bus teisiškai įpareigoti naujuose namuose įrengti saugias pastoges – kaip tai jau padarė Lenkija.